Ar žinojote, kad XIX a. pab. Vilniuje apsigyveno keletas iš Krymo atvykusių karaimų, turėjusių įtakos pramonės vystymuisi? Iš Krymo kilusių verslininkų įkurtas tabako fabrikas buvo vienintelis karaimams priklausęs pramonės objektas. Dydžiu ir moderniais sprendimais jis gerokai lenkė kitus to meto Vilniaus fabrikus.
PlačiauRugpjūčio 11-12 dienomis Kultūros paveldo departamentas surengė išvažiuojamąjį seminarą-specialistų mokymus Kėdainių rajone. Paveldosaugininkai, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, paveldo objektų savininkai diskutavo kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos temomis, kurios labai panašios ir visoje Lietuvoje. Ypatingas dėmesys buvo kreiptas dvarų išsaugojimo problematikai. Kėdainių rajone yra 23 į Kultūros vertybių registrą įrašyti dvarai. 20 iš jų priklauso privatiems asmenims, 3 – savivaldybei. Kaip pažymėjo pranešėjai, negalima teigti, kad objektą labiau prižiūri privatūs savininkai (pasitaiko labai skirtingų atvejų), taip pat negalima tvirtinti, kad objektui geriau, kai jis priklauso valstybei. Su dvarų išsaugojimo problemomis susiduria ir privatūs savininkai, ir savivaldybės.
PlačiauSiūlome susipažinti su Panevėžio karaimų bendruomene. Apie tai pasakoja KPD inicijuotas, www.15min.lt parengtas straipsnis iš rubrikos “karaimai. Kas jie?” Dėl karaimų apsigyvenimo Šiaurės Lietuvoje klaustukų yra daug, kadangi rašytinių šaltinių nėra išlikę. „Kai kurie tyrinėtojai karaimų paplitimą Šiaurės Lietuvoje sieja su LDK didikais Radvilomis. Tuo metu aš asmeniškai karaimų atsiradimą Panevėžio rajone, Naujamiestyje, siečiau su kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno 1398 m. sudaryta Salyno sutartimi. Pagal šią sutartį Vokiečių ordinui atiteko visa Žemaitija iki Nevėžio upės”, – sako panevėžietis istorikas Saulius Kurnickas.
PlačiauBesidomintiems kultūros paveldu jau seniai žinomi Europos Tarybos sertifikuoti Kultūros keliai, kuriais siekiama suformuoti bendrą kultūrinę erdvę, skatinančią daugiau sužinoti apie paveldą, padedančią puoselėti švietimą, bendradarbiavimą, plėtoti kultūrinius ryšius, vystyti pažintinį turizmą bei kitą susijusią veiklą, skleisti žinias ir supratimą apie bendrą Europos paveldą. Į šią veiklą įsijungusi ir Lietuva. Mūsų šalis turi potencialo prisijungti prie daugelio Europos Tarybos sertifikuotų Kultūros kelių, atverti savo šalies kultūros paveldą ir užsienio turistų pažinimui.
PlačiauKPD kviečia kultūros paveldo objektų valdytojus teikti paraiškas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui paveldotvarkos 2023–2025 metų programos lėšomis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ĮV-1009 redakcija) nustatyta tvarka finansavimo paraiškos teikiamos nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d.
PlačiauRugsėjo 9-11 dienomis Lentvario kultūros rūmai kviečia atvykti į projekto „Lentvario istorijos vingiai“ renginius, kuriais bus minimos Europos paveldo dienos. Šiuo projektu siekiama gilintis į Lentvario istoriją bei priminti mums visiems, kokį turtą turime savo mieste. Renginių lankytojai išvys senų fotografinių atvirukų kolekcijos su Lentvario vaizdais parodą bei sužinos apie atvirukų leidėjus ir fotografijų autorius. Šių metų renginiai atvers dar daugiau istorinių puslapių iš grafų Tiškevičių biografijos: atskleis ne tik grafų visuomeninės veiklos šydą, bet ir padarytą įtaką Lentvario veidui.
PlačiauTęsiant gerąją praktiką – konsultuoti vietos bendruomenes kultūros paveldo priežiūros klausimais – Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus atstovai 2022 m. liepos mėn. 21 d. (ketvirtadienį) nuo 10.30 val. Veliuonos miestelyje organizuoja viešą konsultaciją miestelio gyventojams. Bus kalbama apie kultūros paveldo vietovei taikomus reikalavimus ir palaikomąją statinių priežiūrą. Statinių savininkai turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti specialistų atsakymus. Konsultavimo vieta – A. Juškos g. 1, Veliuona.
Plačiau