Titulinis
Naujienlaiškis

Baigti Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios (Lazdijų raj.) eksterjero tvarkybos darbai

Baigti 2016 metų pavasarį pradėti Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios (Lazdijų raj.) mūro, tinko, pagrindinio fasado bokštų kryžių, vitražinių langų ir durų restauravimo bei apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai. Taip pat pakeista stogo danga, atliktas karnizų remontas.

Prieš pradedant tvarkybos darbus, atlikti architektūriniai apmatavimai ir fotofiksacija, istoriniai, statinio konstrukcijų ir polichromijos tyrimai. Remiantis jų išvadomis, parengtas ir patvirtintas Rudaminos bažnyčios pastato tvarkybos darbų projektas, išduotas leidimas jame numatytiems darbams atlikti.

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia stovi 8 km į Šiaurės Vakarus nuo Lazdijų, prie Kalvarijos - Lazdijų kelio. Rudaminos miestelis įkurtas XVI a. pradžioje. 1592 m. Rudaminos dvaro savininkas, Gardino pakamaris Grigalius Masalskis su žmona Marija fundavo medinę Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčią. Iš rankų į rankas ėjusį dvarą apie 1740-1745 m. įsigijo Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius Sušickis, kuris ėmėsi apleistos, begriūvančios parapinės bažnyčios atstatymo. 1749 m. jis sudarė naujos, mūrinės bažnyčios statybos sutartį su architektu Vaitiekumi Juozapu Krukovskiu. Fundatoriui mirus, bažnyčios projektas buvo supaprastintas, Krukovskio projektas nebuvo iki galo įgyvendintas.

Galutinė bažnyčios pastatymo data nežinoma, bet pagal fasado dekoro stilistinius elementus galima spėti, kad statyba baigta XVIII a. paskutinį ketvirtį. Nauju Švč. Trejybės titulu bažnyčia konsekruota 1821 m. Bažnyčios išvaizda ženkliai pakito XX a. pradžioje. 1900 m. nenustatytas Varšuvos architektas parengė bažnyčios rekonstrukcijos projektą. Norėta paaukštinti bokštus, bažnyčiai suteikti neobarokines formas, gausiai dekoruoti fasadą, pastatą padidinti nugriaunant apsidę, pristatant transeptą ir presbiteriją. Šių užmojų įgyvendinimą sutrukdė I pasaulinis karas. 1913-1917 m. rekonstrukcijos metu pristatytas tik transeptas ir presbiterija. Jų sankirtoje, ant stogo, iškelta mažytė varpinė, įrengtos naujos koplyčios.

Dabartinė bažnyčia - dvibokštė, vienanavė, kryžiaus formos plano su trisiene presbiterija. Navos šonuose įrengta zakristija, lobynas bei pagalbinės patalpos. Po bažnyčia yra rūsiai. Rūsio centrinė dalis perdengta kryžminiais, o šoninės kriptos – cilindriniais skliautais. Bažnyčia statyta keliais etapais, tad jos architektūroje išliko įvairių stilių pėdsakų – nuo renesanso iki istorizmo. Pagrindinio fasado plokštumą dalija piliastrai, kurie vidurinėje dalyje ir frontone yra suporuoti. Portalą išryškina puslankiu išsikišęs žemas sunkių proporcijų prieangis. Šoniniuose fasaduose išsiskiria koplyčių tūriai su poriniais piliastrais kampuose ir plačiu arkiniu langu. Navos sienos lygios, su nedideliais segmentinių arkų langais. Bažnyčios bokštus vainikuoja liaudies meistrų nukalti ornamentuoti kryžiai. Bažnyčioje yra penki altoriai: trys seni, orderinių formų (centrinis ir koplyčių), ir nauji šoniniai (mediniai). Bažnyčioje išliko visos autentiškos durys su kaltiniais apkaustais ir rankenomis bei langai. Bažnyčios interjeras paskutinį kartą remontuotas 1991-1993 m.
 
Prieš pradedant bažnyčios eksterjero tvarkybos darbus, bokštų viršutinių dalių medinės konstrukcijos buvo avarinės būklės (grėsė konstrukcijų griūtis), o masyvūs kalto metalo kryžiai pavojingai pasvirę. Ankstesnių remontų metu autentiškas fasadų tinkas daugelyje vietų buvo pašalintas, netektis pertinkuojant cementiniu skiediniu. Dėl netinkamai parinktų medžiagų ir jų nesuderinamumo fasado paviršiai buvo stipriai pažeisti cheminės korozijos. Tvarkybos darbų metu cementinis skiedinys buvo pašalintas. Atlikus polichromijos tyrimus, nustatytas pirminis ir vėlesni bažnyčios dažymo spalviniai sprendimai (aut. architektė Audronė Kaušinienė). Pasirinktas fasadų spalvinis sprendimas yra pagrįstas polichromijos tyrimų duomenimis.

Finansavimo Švč. Trejybės bažnyčios tvarkybos darbams nepailsdamas ieškojo bažnyčios klebonas Alfredas Nėnius. Jį palaikė parapijiečiai ir visa Rudaminos miestelio bendruomenė. Svariausiai prie bažnyčios tvarkybos darbų prisidėjo privatus asmuo ─ iš Rudaminos parapijos Vidzgailų kaimo kilęs verslininkas Gintautas Kūlokas. Jis paaukojo bažnyčios reikmėms įspūdingą sumą beveik pusę milijono (480 tūkstančių) eurų. Dar 70 tūkst. eurų pridėjo Lazdijų rajono savivaldybė.

Sutelkus bendruomenės, rėmėjų ir specialistų pajėgas, per palyginti trumpą laiką buvo atlikta daug ir sudėtingų Rudaminos bažnyčios tvarkybos darbų. Ne tik likviduota avarinė bažnyčios bokštų būklė, bet atlikus fasadų restauravimo ir stogo tvarkymo darbus atsiskleidė šimtametės bažnyčios grožis bei didingumas. Iškirtus ant šventoriaus augusius kažkada savaime įsisėjusius ar laiku nenugenėtus medžius, išryškėjo smulkesnės, anksčiau nepastebimos puošybos detalės. Restauruota bažnyčia džiugina ir kelia pasididžiavimo jausmą ne tik vietos gyventojams, bet ir visiems, keliaujantiems pro šalį. Rudaminoje, sename istoriniame miestelyje, yra ir kitų lankytinų objektų: Rudaminos dvaras ir įspūdingo dydžio piliakalnis.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, ant bažnyčios šventorių juosiančios tvoros pritvirtintos memorialinės lentos 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Rudaminos valsčiaus savanoriams ir vyties kryžiaus kavalieriams.
KPD Marijampolės skyriaus nuotr.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas