Evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkai susitiko su paveldosaugininkais

Kultūros paveldo departamente lankėsi ir su direktorium Vidmantu Bezaru bei kitais specialistais susitiko Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų atstovai. Svečiai išsakė savo nerimą dėl mažėjančių bendruomenių ir kylančių problemų išsaugant maldos namus, kurių daugelis yra kultūros paveldo objektai ir kuriems reikia ypatingo dėmesio. Dvasininkai domėjosi šiuo metu galiojančia Paveldotvarkos programa, galimybe gauti finansavimą tvarkybos darbams, finansavimo paraiškų pildymo, teikimo ir tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo tvarka. Su paveldo apsaugos specialistais buvo aptarta jiems aktualių kultūros paveldo objektų tvarkyba, tvarkybos projektų rengimas, finansavimas.

Paveldo apsaugos specialistų susitikimas su restauratoriais

Tarpušvenčiu Kultūros paveldo departamente direktoriaus Vidmanto Bezaro kvietimu apsilankė naujasis Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas dr. Marius Daraškevičius ir naujai išrinktos valdybos atstovai. Susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, aktualūs paveldosaugos klausimai. Vienas iš tokių klausimų – kultūros paveldo tyrimai  ir jų viešinim. Aptartos metodinės restauravimo problemos, teisės aktų keitimo poreikis. Taip pat aptartos galimybės kartu leisti metodinius leidinius, supažindinančius su kultūros paveldo restauravimo darbais Lietuvoje.

Dėmesys Kazlų Rūdos kultūros paveldui

Kazlų Rūdoje neseniai lankėsi Kultūros ministras Simonas Kairys ir viceministrai Albinas Vilčinskas bei Rimantas Mikaitis. Vizito metu svečiai apžiūrėjo naujai restauruotą ir kultūros reikmėms pritaikytą medinės architektūros pastatą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10903) – kultūros centrą. Taip pat Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio bibliotekoje susipažino su Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus surengtoje parodoje pristatomais pastaruoju metu restauruotais Sūduvos regiono kultūros paveldo objektais. Kultūros ministerijos vadovai su vietos bendruomene kalbėjosi kultūros paveldo apsaugos klausimais.

Eksponuojamas išsaugotas senojo Jonavos geležinkelio tilto fragmentas

Unikalus paveldo objektas – tarpvalstybinės sienos atkarpa

Šiais metais minėjome Melno taikos 600-ąsias metines. Melno taikos sutartimi 1422 m. rugsėjo 27 d. nustatytos tarpvalstybinės sienos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino iki šių dienų išlikusios atkarpos prieš keletą metų įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos. Tai unikalus kultūros paveldo objektas. Viena sienos atkarpa (unikalus kodas – 31745) saugoma Pagėgių savivaldybėje, kita (unikalus kodas – 32633) Palangoje, trečia (unikalus kodas – 36149) – Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, Bartininkų kaime. Įspūdinga, kad tiek metų praėjus yra matomas, apčiuopiamas to laikotarpio liudininkas. Sieną žymėjęs griovys kai kur siekia daugiau nei metro gylį, į viršų išplatėjęs iki 3 metrų pločio, iki šiol miškuose yra nesunkiai atpažįstamas. Neatsitiktinai ir besibaigiantys 2022-ieji buvo paskelbti Sūduvos metais, nes būtent šia sutartimi Sūduvos kraštas (Užnemunė) visam laikui buvo

Su šv. Kalėdom! Laimingų artėjančių Naujųjų metų!

Tvarkoma Kauno rotušė

Suremontuotas istorinis Kauno varpas

Kauno Švč. Trejybės bažnyčios, bernardinių vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso bernardinių vienuolyno varpinės bokšte suskambo naujai sutvirtintas XIX a. pabaigoje išlietas ir beveik 800 kg sveriantis varpas. Šis Kaune, Rotušės a. 21, stovintis nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – unikalus statinių kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39052) – susiformavo XVI a. - XX a. I p., restauruotas XX a. 7–9 dešimtmetyje. Varpų istorijas tiriančių istorikų ir menotyrininkų atliktų tyrimų duomenimis, bernardinių vienuolyno varpinėje buvo trys varpai, iš kurių iki šių dienų išliko vienas. Išlikęs varpas buvo išlietas Žemaičių kunigų seminarijos pastangomis ir lėšomis po 1863 m. sukilimo, iš kitų dviejų varpų. 

Patikslintos Vilkijos miesto istorinės dalies vertingosios savybės

2022 m. gruodžio 5 d. vykusiame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti kultūros paveldo vietovės – Vilkijos miesto istorinės dalies duomenis Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 17123). Priimtu nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu nustatytos vertingosios savybės, regioninis reikšmingumo lygmuo, vertingųjų savybių pobūdžiai, tarp kurių – urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, retas), atsižvelgiant į unikalią Vilkijos miesto urbanistinę struktūrą, formuojamą kalvoto reljefo.

Posėdis dėl Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų komplekso

Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų kompleksas 2003 m. į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas kaip vietovė, tačiau vertingosios savybės nebuvo nustatytos, nebuvo apibrėžtas vizualinės apsaugos pozonis. 2005 m. objektas pripažintas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui.