Titulinis
KPD apie paveldą
Iš meilės medžiui

Iš meilės medžiui

 
Mintis, kad senųjų amatų specialistus efektyviausia rengti ir atestuoti ne valdiškuose kabinetuose, bet konkrečiuose kultūros paveldo objektuose, šovė į galvą Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjui Antanui Eičui bene prieš dešimtmetį. Nors sparnus ji įgavo ne iš karto, dabar jau turie kuo pasidžiaugti – medinis Lietuvos paveldas gelbėjamas išties profesionaliai ir sėkmingai.
 
Paveldosaugininkas Antanas Eičas yra tipiškas žemaitis – santūrus, ne itin kalbus. O jei ir prabyla, tai nedaugžodžiauja. Tačiau medinio Žemaitijos palikimo tema atriša net šio užkietėjusio tylenio burną. Pagal profesiją inžinierius, A. Eičas kultūros paveldo apsaugos srityje pradėjo dirbti didžiųjų perversmų metais, kai iš esmės keitėsi ne tik Lietuvos, bet kone kiekvieno žmogaus likimas – 1991-aisiais.
 
„Tada buvo labai įdomu, - prisimena ponas Antanas. – O inžinierius paveldosaugoje atsidūrė išsprendęs dilemą, ką daryti – leisti kai kuriuos paveldo objektus privatizuoti ar imtis juos saugoti. Dirbti privatinininkui ar tarnauti valstybei. Nesigailiu dėl savo pasirinkimo, juo labiau, kad išbandžiau ir pirmąjį kelią, pamačiau, ką tai tuomet reiškė. Galop pasimokiau restauravimo Nesvyžiaus akademijoje ir tapau kultūros paveldo sargu".
 
Gera pradžia – pusė darbo
 
Idėja, kad atestuoti specialistus - stalius, dailides, mūrininkus, stogdengius, kalvius ir kt. – reikėtų suteikus jiems teorinius ir praktinius užsiėmimus konkrečiame paveldo objekte, realybe virto po to, kai buvo įkurta viešoji įstaiga „Kultūros paveldo akademija". 2008 metais pirmieji penkias darbo dienas trukę užsiėmimai buvo pravesti Žemaičių Kalvarijoje. Jų metu keturiose koplyčiose buvo restauruojamos durys, langai, akmens mūras, medinis sienų apkalas, perdengtas vienos iš koplyčių stogas. Kalviai restauravo Gegrėnų bažnyčios kryžių. Kad darbai būtų atlikti tinkamai, prieš mokymus ir seminarų metu, kultūros paveldo atestatų siekiantys architektai, vadovaujami specialistų, rengė projektus vykdyti restauravimo darbams.
 
Šis sumanymas sulaukė pasisekimo, tad mokymus kartu su "Kultūros paveldo akademija" imta rengti kiekvienais metais. „Mes jau paruošėme per du šimtus atestuotų meistrų. Kasmet sulaukiame apie trisdešimties-keturiasdešimties norinčiųjų, o vienais metais jų būta net pusšimčio", - džiaugiasi Antanas Eičas.
 
2009 m. tokiu būdu buvo restauruota Plungės rajone esanti Sorų koplyčia, kitąmet – medinė Alsėdžių kapinių koplyčia. Alsėdžiuose taip pat buvo surengtas dviejų etapų seminaras „Lietuvos medinio kultūros paveldo aktualizavimas ir išsaugojimas: aktualijos, teorija, tyrimai". Buvo nagrinėjamos medinių kultūros paveldo objektų išsaugojimo bei tyrimų metodikų temos, atlikta Alsėdžių urbanistinio miestelio struktūros analizė, nustatyti vertingi objektai. Seminaras sukėlė didžiulį architektų ir kitų specialistų susidomėjimą.
 
Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas. Nuotraukos Jolantos Miškinytės ir Antano Eičo Restauruota Sorų koplyčia Plungėje. Nuotraukos Jolantos Miškinytės ir Antano Eičo Seminaro dalyviai Alsėdžiuose. Nuotraukos Jolantos Miškinytės ir Antano Eičo Bukantės koplyčia prieš restauravimą. Nuotraukos Jolantos Miškinytės ir Antano Eičo 2012 m. restauruota Plungės rajone stovinti Bukantės koplyčia. Nuotraukos Jolantos Miškinytės ir Antano Eičo
 
 
Netikėtumas kaip premija
 
Alsėdžių seminaro dalyvių laukė ne tik naudingos pamokos, bet ir istorinis netikėtumas bei išskirtinė sakralinė ceremonija. Koplyčioje jie surado vėjarodę su įspausta 1797 metų data, o taip pat – medžio ir akmens plokštę su lotynišku įrašu bei šventųjų Sulpicijaus ir Justino relikvijomis.
 
Atverti plokštę atvyko Telšių vyskupas Jonas Boruta. Paaiškėjo, kad lotyniškas įrašas pranešė: „Vyskupo Paliulionio įpareigojimu 1897 m. rugsėjo 13 d. atvykau ir nustatyta forma atšventinau koplyčią, įdėjau šventųjų relikvijas ir užtvirtinau tai Sedos bažnyčios antspaudu. Dekanas Jonas Tamošauskas." Vyskupas J. Boruta priminė, kad pagal padavimą koplyčia Alsėdžių kapinėse buvo pastatyta iš caro sprendimu nugriautos Kęstaičių bažnyčios rąstų.
 
Mokomojo seminaro metu buvo metodiškai apžiūrėta bei įvertinta koplyčios išorė ir vidus, atlikti architektūriniai vizualiniai, konstrukciniai, polichrominiai objekto tyrimai. Nustatę esamą padėtį, pažeidimus, specialistai teikė išvadas, kaip koplyčią būtų galima restauruoti antroje mokomojo seminaro dalyje.
 
Ji buvo skirta aptarti medinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų ypatumus, o praktinio seminaro metu atlikti Alsėdžių kapinių koplyčios apmatavimai, parengtas tvarkybos darbų projektas ir atlikti restauravimo darbai. Tuomet čia darbavosi jau kiti specialistai - medžio meistrai. Apskritai nuo pat pradžių stengtasi stalius, dailides ir kitus meistrus suburti iš Žemaitijos regiono.
 
Motiejaus Valančiaus ženklas
 
2011 metais restauruotas stogastulpis, esantis Plungėje, M. K. Čiurlionio skverelyje. 2012 m. restauruota Plungės rajone stovinti Bukantės koplyčia. Šis sakralinės paskirties pastatas pastaraisiais metais retai naudotas. Jis priklauso Bukantės dvaro sodybos kompleksui. Koplyčios pastatas yra šešiakampio formos. Pamatai buvo akmenų mūro, netinkuoti. Sienos – pušies rąstų, užkamšytos sąmanomis. Išorės sienos apkaltos medinėmis lentelėmis. Koplyčia gana erdvi. Virš įėjimo įrengtas siauras vargonų choras. Grindys, sienos ir lubos iškaltos lentomis.
 
Pastarąjį kartą Bukantės koplyčia buvo atnaujinta 1966–1970 metais: tvarkytas stogas, pakeistos kai kurios vidaus lentos, restauruoti langai. Aplink Bukantės koplyčią besisukančių mokymo kursų teorinė dalis šį kartą vyko rašytojos Žemaitės memorialinio muziejaus salėje ir buvo skirta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisės aktų ir jų taikymo bei konservavimo, restauravimo metodikoms nagrinėti.
 
Paveldosaugininkai ir senųjų amatų meistrai per savaitę konservavo ir restauravo šią dar 1863 metais pastatytą koplyčią. Statymo metus liudija sienojuje rastas įrašas. Ir šiame objekte meistrai aptiko netikėtą istorinį ženklą - kilnojamame altorėlyje buvo rastas užantspauduotas relikvijorius, o jame dviejų šventųjų relikvijos. Relikvijorius buvo užantspauduotas žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus anspaudu.
 
Bukantės koplyčioje darbavosi 28 įvairių sričių specialistai – senųjų amatų meistrai, architektai, statybų vadovai iš Skuodo, Telšių, Mažeikių, Rietavo, Tauragės, Kelmės ir Plungės rajonų. Jie restauravo koplyčios sienas, langus, fasadą, kryžių bei perklojo skiedromis stogą.
 
Bukantės koplyčios tvarkyba taipogi buvo praktinė projekto „Medinio Lietuvos paveldo išsaugojimo ir senųjų amatų profesijų atstovų mokymo aktualizavimas" mokymo kursų dalis, naudinga ne tik restauruotam objektui. Jų metu įvertintas specialistų, nuo kurių rankų priklauso kultūros paveldo išlikimas, profesinis patyrimas. Jiems tai tapo gera proga pakelti savo kvalifikaciją. Taip neformalusis švietimas apie medinį kultūros paveldą kaip svarbią Lietuvos kultūros paveldo dalį tampa įprasta tradicija, puoselėjamos amatininkystės tradicijos, o kursų dalyviai ne tik gilina teorines žinias, bet ir tobulina praktinius įgūdžius.
 
Laiškas pasiekė adresatą
 
2012-ųjų lapkritį buvo organizuotas seminaras paveldosaugos klausimais Telšių, Mažeikių, Žemaičių Kalvarijos ir Akmenės dekanatų kunigams. O nuosekliai tęsiant pasiteisinusį neformalųjį švietimą 2013 metais restauruoti du stogastulpiai - Plungės M. K. Čiurlionio skverelyje ir Džiuginėnų dvaro sodybos teritorijoje.
 
2014 metai pradžiugino dar vienu restauruotu reikšmingu Plungės rajono objektu - Kulių kapinių koplyčia. Birželio 16-20 dienomis Kuliuose buvo suorganizuoti teoriniai ir praktiniai mokymo kursai, skirti puoselėti sparčiai nykstantį Lietuvos medinį paveldą, šiuo atveju – restauruoti ir konservuoti Kultūros vertybių registre esančią Kulių kapinių koplyčią, sykiu siekiant atgaivinti ir puoselėti tokių sakralinių paminklų kūrimo, statybos ir tvarkymo tradicijas.
 
Meistrai dirbo unikaliame medinės architektūros paminkle. Kulių kapinių koplyčia išlikusi iš XVIII a. pab. – XIX a. pradžios, ji - aštuonkampio formos. Koplyčios tvarkybos darbų metu išardyta suirusi skiedrų stogo danga, ją atkuriant. Pakeistos sudūlėjusios rąstinės konstrukcijos, likusios - nuvalytos, protezuotos, impregnuotos, perdažytos. Sutvarkytas ir restauruotas bokštelis su kalto metalo kryžiumi. Šie tvarkybos darbai atlikti pagal senąsias tradicijas. Praktinio seminaro metu taip pat buvo nagrinėjamas konservavimo ir restauravimo darbų pagrindimas, medžiagų suderinamumas, restauravimo procesų grįžtamumas.
 
Ir šiame objekte kruopščiai atliktus svarbius darbus vainikavo staigmena. Koplyčios bokštelyje rastas stiklinis butelis su 1923 m. ranka rašytu Igno Liutikos laišku ateities kartoms, tvarkysiančioms koplyčią. Iš jo sužinome, kad 1923-aisiais buvo tvarkytas koplyčios bokštas, darbus finansuojant Ignui Masiliauskui ir Juozui Grikštui. Koplyčią pašventino tuometinis Kulių klebonas St. Durskis. Laišką ateičiai paliko ir 2014 metais Kulių koplyčioje darbavęsi senųjų amatų meistrai, tyrėjai, architektai, statybų vadovai, statybininkai.
 
Antanas Eičas pasakoja, kad į medinio paveldo tvarkybos seminarus atvyksta specialistai iš Šiaulių, Mažeikių, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Plungės , Rietavo, Tauragės rajonų, buvo jų ir iš Kauno. Komisija juos atestuoja atvykusi į mokymų metu restauruotą objektą. Ji apžiūri atliktus darbus, juos įvertina bei patikrina teorines meistrų žinias.
 
Paklaustas, ar jau turi kokį nors planą 2015 metams, Antanas Eičas neleidžia suabejoti: „Žinoma! Medinukų restauravimo specialistų mokymai ir vėl vyks Žemaitijoje, Plungės mieste".
 
Jolanta Miškinytė

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas