Titulinis
Naujienlaiškis

Klausiame departamento

1. ─ Ar galima įrengti komercinę reklamą  ant pastato,  kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą,  fasado?
AtsakoKultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė.
 
─ Reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengti galima, vadovaujantis Kultūros ministro  20015-04-13 įsakymu r. ĮV-138 patvirtintomis Reklamos  kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklėmis ( toliu – Taisyklės).
 
Reklamos įrengimo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose projektai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu (toliau – Padalinys), o reklamos įrengimo savivaldybės paskelbtuose saugomais kultūros paveldo objektuose projektai turi būti suderinti su savivaldybės paveldosaugos padaliniu bei savivaldybės kalbos tvarkytoju.
 
Reklamos davėjas, norėdamas įrengti reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose, vadovaudamasis šių Taisyklių 9 punktu, privalo pateikti Padaliniui arba savivaldybės paveldosaugos padaliniui reklamos įrengimo projektą ir jo kopiją.
 
Reklamai įrengti kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose reklamos davėjas privalo gauti savivaldybės leidimą.
 
Leidimui gauti reklamos davėjas savivaldybei pateikia suderintą reklamos įrengimo projektą kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“.
 
Draudžiama įrengti reklamą:
- Kultūros paveldo objektuose, esančiuose gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas), jei ši reklama nesusijusi su saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
 
-  ant monumentaliosios dailės kūrinių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių, monumentaliųjų kryžių, memorialinių statinių ir prie jų esančiose teritorijose, skirtose jų naudojimui;
 
- ant kultūros paveldo objektų (statinių), paskelbtų saugomais ar kultūros paminklais, fasadų, stogų, architektūros detalių (stulpų, piliastrų ir mentelių, karnizų bei frizų, balkonų, erkerių, portalų, langų apvadų, rustų, architektūros skaidymus imituojančio tinko ir pan.) arba reklama neturi uždengti pavienių detalių bei jų junginių, suardant fasado architektūros formą.
 
Įrengiant reklamą ant kultūros paveldo objektų (statinių) draudžiama:
 
-rašyti, piešti, tapyti, raižyti ar kitaip gadinti sienas, duris, langines, vartus;
 
- naudoti kultūros paveldo objektams nebūdingas medžiagas: plastmasę, aliuminio skardą, fluorescensinius dažus, neoną.
 
Reklama, įrengiama ant statinių, savo forma ir masteliu turi derėti prie jų architektūros. Jei fasade yra speciali reklamai skirta vieta, kitur ją kabinti draudžiama.
 
Reklama, įrengiama kultūros paveldo objektų teritorijose ar apsaugos zonose, turi savo tūriu neuždengti kultūros paveldo objektų ir savo forma derėti prie aplinkos.
 
Reklama, taip pat ir ta, kurios nereglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, savo formomis, medžiagomis, spalvomis, įrengimo būdais, technologijomis neturi žaloti, uždengti ar nustelbti kultūros paveldo objektų.
 
 
2. ─ Sveiki, įsigijau metalo detektorių dėl hobio laisvalaikio praleidimui. Norėčiau paklausti, ar reikalingas man leidimas iš jūsų, naudojant jį? Jei paieškos nereikšmingos, paplūdimio, miške, laukuose ne istorinėse vietose, ačiū.
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
   
─ Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, 17 str. 1 d., 1 p., Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: 1) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. ...“.  Mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, tačiau su metalo ieškikliu jūs galite būti sulaikytas ir bet kurios kitos kultūros paveldo vertybės teritorijoje, kadangi daugelis istorinių statinių ir kt. objektų gali turėti kultūrinį sluoksnį. Su metalo ieškikliu jūs galite vaikščioti laukais ir miškais, tačiau turite atsiklausti tų laukų ir miškų savininkų, nes jie gali pateikti Jums savo sąlygas. Taip pat turėtumėte vadovautis ir LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, jo 12 straipsniu, 4 dalimi „ Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas...“.
 
3 straipsnyje įvardinti šie kultūros paveldo objektai:
1) archeologiniai radiniai;
2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
6) muzikos instrumentai;
7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
14) antikvariniai daiktai.
 
Primenu, kad  leidimai naudoti metalo ieškiklius išduodami tik atestuotiems asmenims- archeologams, vykdantiems mokslinius archeologinius ar žvalgomuosius tyrimus, todėl  vaikštinėdamas laukais ir miškais visuomet galite sulaukti už kultūros paveldo apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio.
 
3. ─ Ar galiu imti mokestį už  man priklausančio kultūros paveldo objekto lankymą?
Atsako Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Margarita Karūnienė.
 
Kultūros paveldo objekto lankymo sąlygos ir užmokestis už lankymą  gali būti nustatomos apsaugos sutartimis, kurios registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Norėdami sudaryti apsaugos sutartį, turėtumėte per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą pateikti prašymą Kultūros paveldo departamento teritoriniam skyriui.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas