Titulinis
Naujienlaiškis

Kviečiame susipažinti su Lietuvos kario kryželio tipinio restauravimo projektu

Lietuvos karių kapuose pradėjus keisti nuo laiko ir aplinkos poveikio irstančius, sunkiai įskaitomus paminklus – betoninius Lietuvos kario kryželius, Departamentas sulaukia prašymų pritarti senųjų kryželių medžiagiškumo keitimui, vietoj jų statant patvaresnius ir ilgaamžiškesnius iš granito. Tačiau tais atvejais, kai kapus žymi autentiški kario kryželiai, įtraukti į kultūros vertybių registrą, betoninio kryželio formos tipas ir medžiagiškumas tampa jų vertingąja savybe. Jų restauravimas reiškia, kad tokius kario kryželius galima tvarkyti ar  keisti nauju, pagamintu pagal tas pačias technologijas ir atitinkantį 1927 m. parengtą originalų projektą.

 

Norėdamas palengvinti Lietuvos karių kapų sutvarkymo procesą, 2017 metais Departamentas finansavo Lietuvos kario kryželio tipinio restauravimo projekto parengimą. Projektas skirtas sukurtų autentiškų betoninių kryželių, parengtų pagal skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus ir tapytojo Adomo Varno projektą, restauravimui. Šiuo projektu rekomenduojame naudotis tiems, kurie tvarko savanorių kapus, ypač, kur sunykę kryželiai ir reikia pagaminti naujus. Su projektu galima susipažinti Departamento interneto svetainėje  http://kpd.lt/lt/pagrindinis-meniu/paslaugos.html

 

Lietuvos kario kryželio istorija siekia tarpukario laikus. Lietuvos kariai, žuvę karo metu, mirę nuo sužeidimų ar siautusių epidemijų, buvo laidojami arba atskirai parinktose kapinėse, arba bendrose kapinėse, įrengiant atskirą karių kapų skyrių. Karių kapams tvarkyti 1927 metais buvo sudaryta speciali komisija, priklausiusi Kariuomenės štabo viršininkui. 1927 m. balandžio 28 d. Krašto apsaugos ministras patvirtino skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus ir tapytojo Adomo Varno betoninio kryželio su stilizuotais spinduliais projektą. Tokius kryželius Lietuvos kariams savanoriams iki pat 1940 m. vidurio daugiausiai statė visuomeninės organizacijos.

 

Atgavus nepriklausomybę, ant savanorių karių kapų vėl imta statyti betoninius kryželius, o po 2000-ųjų metų skulptorius Gediminas Piekuras pritaikė betoninio kryželio modelį patvaresnei medžiagai – granitui. Pagal šį projektą vietoj sunykusių pastatyta apie 600 kryželių, jie žymi Lietuvos karių kapus Aukštųjų ir Žemųjų Šančių kapinėse Kaune, Baisogaloje (Radviliškio r. sav.), Jiezne (Prienų r. sav.), Marijampolėje ir kt. Departamentas tokių kryželių statybai pritaria tais atvejais, kai betoninių kryželių tipas nėra kultūros paveldo objekto vertingoji savybė.

 

 

Loretos Jatulionytės nuotrauka.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas