Naujienų portale – apie Vilniuje karaimų įkurtą tabako fabriką

Ar žinojote, kad XIX a. pab. Vilniuje apsigyveno keletas iš Krymo atvykusių karaimų, turėjusių įtakos pramonės vystymuisi? Iš Krymo kilusių verslininkų įkurtas tabako fabrikas buvo vienintelis karaimams priklausęs pramonės objektas. Dydžiu ir moderniais sprendimais jis gerokai lenkė kitus to meto Vilniaus fabrikus.

Seminaras Kėdainiuose: paveldo apsaugos problematika

Rugpjūčio 11-12 dienomis Kultūros paveldo departamentas surengė išvažiuojamąjį seminarą-specialistų mokymus Kėdainių rajone. Paveldosaugininkai, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, paveldo objektų savininkai diskutavo kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos temomis, kurios labai panašios ir visoje Lietuvoje. Ypatingas dėmesys buvo kreiptas dvarų išsaugojimo problematikai. Kėdainių rajone yra 23 į Kultūros vertybių registrą įrašyti dvarai. 20 iš jų priklauso privatiems asmenims, 3 – savivaldybei. Kaip pažymėjo pranešėjai, negalima teigti, kad objektą labiau prižiūri privatūs savininkai (pasitaiko labai skirtingų atvejų), taip pat negalima tvirtinti, kad objektui geriau, kai jis priklauso valstybei. Su dvarų išsaugojimo problemomis susiduria ir privatūs savininkai, ir savivaldybės.

Naujienų portale – apie Panevėžio karaimų bendruomenę

Naujienų portale – apie karaimų tikėjimą

Siūlome dar vieną KPD inicijuotą, www.15min.lt parengtą straipsnį iš rubrikos "Karaimai. Kas jie?", supažindinantį su karaizmu. Lietuvos karaimų bendruomenė ypatinga tiek savo istorija, tiek iki šiol išsaugotu savo unikaliu tikėjimu – karaizmu. Lietuvos karaimų bendruomenės atstovas Jurijus Špakovskis, pasakodamas apie karaimų tikėjimą, trumpai primena šios tautos kilmę: „Jau šeši šimtai metų Lietuvoje gyvena dvi tiurkų tautos – totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezės požiūriu jos kilusios iš seniausios tiurkų genties – kipčiakų.

Naujam gyvenimui kyla Pilininko namas

Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso Pilininko namas (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 24707) stovi šiaurės vakarinėje Pilies kalno papėdėje, į šiaurę nuo Žemutinės pilies rūmų, teritorijos dalyje, kurioje, kaip manoma, XVI a. viduryje stovėję tarnybiniai kunigaikščių rūmų pastatai. Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į keturis rūsius – unikalus XVI-XVII a. Lietuvos pilių paminklas. Šiuo metu šiame objekte vykstantys tvarkybos darbai apie Pilininko namą atskleidžia daug naujo: patikslinamos   architektūrinių elementų formos, aiškėja detalės, kurias dengė vėlesni mūrai, restauruojami rūsiai, požeminės erdvės. Naujam gyvenimui prikeltas pastatas su išsaugotomis vertingosiomis savybėmis bus pritaikytas muziejinei veiklai – čia įsikurs Lietuvos istorijos ekspozicija.

Naujienų portale – apie Lietuvos karaimų tradicijas

Pristatome dar vieną, KPD inicijuotą, karaimų metams skirtą straipsnį iš www.15min.lt rubrikos “Karaimai. Kas jie?”, supažindinantį su karaimų tradicijomis. Pasak Lietuvos karaimų kultūros bendrijos vadovės Karinos Firkavičiūtės, nors karaimų Lietuvoje nėra daug – vos 200 žmonių, ši aktyvi bendruomenė siekia išsaugoti savo tradicijas. “Jie yra dori, kuklūs, labai darbštūs, dievobaimingi, atsakingi žmonės. Taip pat kūrybingi, išreiškiantys kūrybines savo galias ir mintis daugiau intravertiškai, per poeziją ar kitas raštiškas formas. Kartu tai išsimokslinę, vertinantys ir žinantys žodžio reikšmę žmonės, dažniausiai mokantys daugiau nei vieną kalbą, gerbiantys vyresnius, veikiantys pagal tradicinius (patriarchalines) vyro ir moters vaidmenis šeimoje", – sakė ji. 

Naujienų portale – karaimų metams skirta rubrika “Karaimai. Kas jie?”

Ieškome kolegos Klaipėdoje

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieško vyriausiojo specialisto Klaipėdoje. Pareigybės specializacija – teikti administracines paslaugas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje.

Ypatingai laukiame paveldosaugininkų, architektų, inžinerijos bakalaurų. Laukiami specialistai, kuriems rūpi kultūros paveldas, praeitis, jos objekų išsaugojimas. Siūlome galimybę tobulėti šioje srityje. Prašymai priimami iki rugpjūčio 16 d.

Sutvarkyta Veliuonos bažnyčia

Liepos mėnesį KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbus, kuriuos atliko UAB „Telšių meistras“. Buvo suremontuotas presbiterijos sanuojantis tinkas, vidaus sienų, piliastrų, langų bei durų angokraščių tinko apdaila, restauruoti kapiteliai, karnizai, nerviūnų tinko profiliai, presbiterijos žvaigždinių nerviūnų skliautų tinkas. Taip pat restauruoti mediniai laiptai į zakrastijos antrojo aukšto patalpas, kuriose restauruotos grindys iš molio plytų, stalių gaminiai: medinės durys ir archyvinės spintos bei metalo elementai: apkaustai ir spynos. Atlikti sieninės tapybos ir skliautų lipdybos dekoro konservavimo ir restauravimo darbai.

Restauruoti du Trakų Vokės Tiškevičių sarkofagai

Neseniai baigti restauruoti du Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčioje-mauzoliejuje esantys istorinių asmenybių sarkofagai. Vienas – Jono Juozapo Tiškevičiaus (1867–1903), kurio rūpesčiu 1898 m. prancūzų architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė rekonstravo šalia dvaro esantį parką. Kitas restauruotas sarkofagas – jo žmonos Elžbietos Marijos Krasinskytės-Tiškevičienės (1871–1906). Iš dviejų dalių susidedantys sarkofagai (vidinės ir išorinės) buvo gana prastos būklės, paveikti korozijos, daug kur sutrūkinėję, kai kur buvo matomos kiaurymės. Kilnojamoji kultūros vertybė – du metaliniai sarkofagai – į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2015 m., kaip istorinę, meninę, kompleksinę vertę ir religinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai. Prieš restauruojant sarkofagus buvo atlikti išsamūs jų tyrimai.