Titulinis
KPD apie paveldą
Atgaivintos sinagogos – tai naujos galimybės

Atgaivintos sinagogos – tai naujos galimybės

 
Žydų kultūros palikimas pritraukia turistų iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau kol kas susidaro įspūdis, kad vis dar nepakankamai suvokiame jo vertes bei potencialą.
 
„Žydų tautos paveldas yra labai plati sritis. Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų, dažniausiai – senų kapinių ir sinagogų. Šis paveldas gali sukurti reikšmingą pridėtinę vertę, ir tai ypač aktualu toms vietovėms, kurios kitokio paveldo apskritai neturi. Galima sakyti, kad žydų kultūrinis palikimas yra šansas atsidurti pasaulio kultūros žemėlapyje", - sako Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
 
Pakilimas ir nuosmukis
 
Koks gilus Lietuvoje įspaustas žydų tautos pėdsakas, galima suvokti jau iš fakto, kad jų bendruomenė čia pradėjo formuotis dar XIV amžiuje, kuomet susikūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Žydai buvo didžiausia tautinė mažuma ikikarinėje Lietuvoje. Jai itin svarbūs pastatai, susiję su ritualinėmis apeigomis, o pats reikšmingiausias iš jų nuo seno buvo maldos namai - sinagoga.
 
Šie sakraliniai statiniai rasdavosi toliau nuo miestų ar miestelių centrų, kur įprastai dominavo katalikų bažnyčios ar cerkvės. Ilgainiui žydų bendruomenės plėtėsi, todėl kai kuriose vietovėse pasistatydavo ir antruosius maldos namus. XIX amžiaus antrojoje pusėje Vilnius virto svarbiausiu Rytų Europos žydų kultūros centrų. Tada žydai sudarė apie 40 proc. Lietuvos gyventojų, o kai kuriose vietose šis skaičius perkopė ir 50 proc.
 
Žydų kultūrinio pakilimo metais ypač gausiai statyti ir maldos namai. Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo priskaičiuojama per pusę tūkstančio sinagogų. Žydų sakralinio paveldo tyrinėtojos Marijos Rupeikienės teigimu, itin palankūs žydams buvo 1919-1922 metai, kai Lietuvos Respublikoje buvo teisiškai įtvirtinta šalies tautinių mažumų nacionalinė ir kultūrinė autonomija. Tuo laikotarpiu buvo sutvarkyta daug senų sinagogų ir pastatyta naujų.
 
Sinagogos buvo įvairios, pavyzdžiui – sezoninės. Viena būdavo šildoma ir naudojama žiemą, o kita, nešildoma, – vasarą. Neretai jos sudarydavo kompleksus, kai vienoje vietoje stovėdavo keli maldos namai. Jei mieste ar miestelyje sinagogų buvo daugiau, jos paprastai tarnavo atskirų bendruomenės grupių poreikiams – pradedant įvairių profesijų susivienijimais, amatininkais, baigiant skirtingų judaizmo krypčių atstovais. Čia buvo ne tik meldžiamasi, bet ir studijuojama Tora, bendruomenė rinkdavosi spręsdavo įvairius klausimus. Sinagogos puoštos sienų tapyba, drožiniais, baldais, ritualiniais indais.

Deja, daug žydų maldos namų buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. Kadangi bendruomenių neliko, nebenaudojamos pagal paskirtį sinagogos daugybę metų nyko, ir šis liūdnas procesas kol kas Lietuvoje nesustabdytas.
 
Ką daryti?
 
Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie devyniasdešimt sinagogų. Dažniausiai jos yra mūrinės, tačiau turime ir medinių, kurios Europoje jau yra retenybė. Žinant, kaip pasaulyje vertinamas medinis praeities palikimas, nesunku suvokti, kad medinės sinagogos yra neįkainojamos vertės. Dauguma sinagogų priklauso savivaldybėms arba privatiems savininkams. O štai Kaltinėnų sinagoga iki šiol – bešeimininkė...

Veikiančių pagal tiesioginę paskirtį sinagogų Lietuvoje yra trys - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur gyvena dauguma nūdienos Lietuvos žydų. Sinagogos, kurios įvairiais laikotarpiais buvo pritaikytos kokioms nors reikmėms, išsilaikė geriau, o štai būklė tų, kurios stovi nebylios užkaltais langais, ypač medinių, kelia didelį nerimą.
 
„Atskleisti sinagogų vertes ir kūrybingai panaudoti jas šiuolaikiniame gyvenime pirmiausia yra savivaldybių priedermė, - sako Alfredas Jomantas. – Jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje šiuo klausimu, sukurdamos Lietuvos žydų paveldo maršrutą, kuris taptų europinio žydų kultūros kelio dalimi. Tai reiškia ne tik sinagogų pastatų sutvarkymą, bet ir joje vykstančias veiklas bei vietos verslo pritraukimą".
 
Specialisto įsitikinimu, sutvarkytos sinagogos priviliotų kultūrinio turizmo entuziastų tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio. Jiems aktualu ne tik susipažinti su žydų palikimu, bet ir sudalyvauti renginiuose, įsigyti suvenyrų, pavalgyti, o galbūt ir pernakvoti. Įvairių paslaugų spektras priklauso tik nuo šeimininkų išradingumo. A.Jomantas ragintų savivaldybes įsteigti asociaciją, kuri koordinuotų tokį paveldo kelią.
 
Choralinė sinagoga Kaune (E. Ožeškienės g. 13). KPD nuotrauka Kėdainių  sinagogų komplekso žieminėje sinagogoje veikia daugiakultūris centras. Nuotrauka Eimantės Daukšaitės Pakruojo sinagogoje planuojama įkurdinti vaikų biblioteką. Nuotrauka Viktorijos Mačiulaitytės Pakruojo sinagoga. Joniškio Raudonojoje sinagogoje veiks muziejus. Nuotrauka Jolantos Miškinytės
 
 
 
Kelio pradžia jau yra
 
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad po daugybės kelionių į skirtingose vietose stovinčias sinagogas žydų paveldo kelią Lietuvoje ji mato jau nebe kaip idėją, bet kaip konkretų maršrutą. Mat esama ne tik liūdinančių žydiško paveldo nykimo atvejų, bet ir sėkmingų jo įamžinimo bei išsaugojimo pavyzdžių, yra iš ko pasisemti gerosios patirties.
 
Štai Ukmergės rajono savivaldybė jau ne pirmus metus aktyviai darbuojasi įprasminant žydų paveldą – šiame mieste buvo vienas didžiausių Lietuvos žydų centrų. Visas senamiestis buvo gyvenamas žydų. Nors kol kas Ukmergėje nėra nė vieno sutvarkyto jų paveldo objekto, kuriame būtų galima įrengti žydų atminimui skirtą ekspoziciją, tačiau nuolat kažkas veikiama ta kryptimi.
 
Pavyzdžiui, aprašomas vienas ar kitas su žydų istorija susijęs objektas, ant jų senųjų pastatų atsiranda atminimo lenta. Praėjusiais metais vykusio litvakų kongreso metu atidengta atminimo lenta ant buvusios sinagogos pastato. Europos paveldo dienų metu buvo surengtas orientacinis moksleivių bėgimas Ukmergės žydų paveldo maršrutu. Buvusią žydų mokyklą valdanti Ukmergės savaivaldybė tikisi gauti ES fondų paramą, už kurią galėtų vienoje šio pastato dalyje įrengti žydus menančią ekspoziciją.
 
Kėdainiuose turime dvi restauruotas ir nūdienos reikmėms pritaikytas sinagogas. Vienoje veikia daugiakultūris centras, kitoje - vaikų dailės mokykla. Čia vyksta daugybė įdomių renginių, įskaitant ir žydų kultūros. Kėdainių rajono savivaldybė neseniai iš Lietuvos žydų bendruomenės perėmė ir trečiąją sinagogą, kurioje ketinama įrengti dailės mokyklos studiją. „Vilnius, Ukmergė, Kėdainiai turi dar ir senąsias žydų kapines, kurias galima aplankyti kartu su sinagomis, ir tai praturtina kelionės maršrutą", - pastebi D.Varnaitė.
 
Pakruojo rajono savivaldybė gavo iš norvegiškų lėšų taip pat iš Lietuvos žydų bendruomenės perimtai medinei sinagogai. Čia numatyta įkurdinti vaikų biblioteką. Jei tik nesutrukdys kokios nors netikėtos aplinkybės, po poros metų turėsime lankomą naują objektą. Beje, Pakruojo žydų maldos namai yra pati vertingiausia išlikusi Lietuvos medinė sinagoga. Jos vidus buvo turtingai dekoruotas, su žydų meno simboliais, floros ir faunos motyvais, o išorė pasižymėjo lietuvių liaudies architektūrai būdingomis formomis.
 
Ką gali vietos gyventojai
 
Iš Pakruojo sukame į Joniškį - čia baigta restauruoti 1865 metais statyta Raudonoji sinagoga, kurioje veiks muziejus. Greta stovinti 1823 metais iškilusi Baltoji sinagoga bus restauruojama už norvegiškas lėšas. Miesto aikštė tvarkoma iš europinių pinigų ir jau akivaizdu, kad ši vieta virsta gražia miesto erdve. Išvydę tokį judėjimą, sukruto verslininkai, ėmė domėtis galimybe atidaryti čia kavinukę. Štai taip atgijusio paveldo sinergija išjudina ir savo aplinką.
 
Netoliese esančioje Žagarėje išlikusios dvejos didžiulės žydų kapinės, o miestelio centre pamatysime tokius žydų pastatus kaip parduotuvėlė, vaistinė, vandens malūnas, dirbtuvės.
 
Šiauliuose laukia garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio vila. Šiame mieste ruošiamasi privačių rėmėjų lėšomis pastatyti Frenkelio skulptūrą, jau yra skulptoriaus R. Kvinto sukurtas projektas. Šiauliuose taip pat nuolat atsiranda vis naujų kitados čia buvusio žydų gyvenimo akcentų.
 
Švėkšnos „Saulės" gimnazijos moksleiviai sužymėjo ir aprašė visus žydų pastatus, o miestelio muziejuje veikia jų kitados čia buvusį gyvenimą atspindinti ekspozicija. Deja, Šilutės savivaldybei perduotos maurų architektūros sinagoga vis dar blogos būklės, nenaudojama. Tačiau diskusijos dėl jos paskirties vietos bendruomenėje vyksta, galvojama pritaikyti ją muziejinei funkcijai.
 
Gaila, kad prieš kurį laiką nebuvo susivokta unikalų pastatą panaudoti Amatų centrui. Jis iškilo kitoje tos pačios aikštės pusėje – naujutėlis. O juk Vakaruose savaime suprantama taisyklė naujus pastatus statyti tik tuomet, kai jau yra sutvarkyti bei pritaikyti istoriniai statiniai. Šiaip ar taip, Švėkšnoje lieka tik restauruoti sinagogą, kad ji taptų vietos moksleivių jau parengto turistinio žydų maršruto traukos vieta.
 
Šilutės rajono savivaldybei tenka galvoti ir apie klasicistinės Žemaičių Naumiesčio sinagogos panaudojimą. Sovietmečiu joje buvo įrengta sporto salė, o pastaruoju metu apleistas pastatas jau pradeda griūti. Sunku patikėti, tačiau Žemaičių Naumiesčio sinagogos galvosūkį norėta išspręsti pačiu barbariškiausiu būdu - apskritai ją nugriauti... Jeigu ne paveldosaugininkų įsikišimas, šio miestelio istorijai būtų padaryta nebepataisoma žala, jis būtų iškritęs iš potencialaus europinio žydų kultūros kelio Lietuvoje.
 
Svarbi mokslinė paspirtis
 
Vienas vertingiausių žydų sakralinių objektų yra vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Kalvarijoje, kurį sudaro barokinė bei eklektinė sinagogos ir rabino namas. Netoliese stovi buvusi žydų pirtis. Taip pat šiame miestelyje yra turbūt didžiausios Lietuvoje žydų kapinės. Diskusijos dėl šio unikalaus komplekso ateities tęsiasi jau ilgus metus, kaip ir dėl romantizmo architektūros bruožais pasižyminčios medinės Žiežmarių sinagogos, priklausančios Kaišiadorių savivaldybei. Šių savivaldybių tarybos kol kas dvejoja, labiausiai – dėl to, ar pavyks sinagogas išlaikyti.
 
Laukiama ir Alytaus rajono savivaldybės apsisprendimo dėl vietos sinagogos likimo; beje, miestas ketina aplinkui ją kurti patrauklią viešąją erdvę. Čia yra išlikusi 1911–aisiais statyta mūrinė sinagoga. Sovietmečiu ten buvo druskos sandėlis, vėliau – viščiukų perykla, o dabar pastatas yra užrakintas.

O štai Telšiai nutarė buvusiame ješivos - aukštesniosios žydų religinės mokyklos – pastate įkurti metrikacijos biurą. „Pritariame bet kokiam tokiai vietai derančiam pritaikymui, svarbu tik, kad ten atsirastų kampelis, kuriame būtų atspindėta vietos žydų istorija", - sako Diana Varnaitė.
 
Ji pastebi, kad pastaruoju metu sustiprėjo mokslinis potencialas, atsirado mokslo daktarų, apsigynusių darbus iš žydų temos. Tai yra neįkainojama paspirtis atskleidžiant žydiškojo paveldo vertes ir didžiulius jame slypinčius resursus.
 
Jolanta Miškinytė

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas