Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Burbiškio dvaras

Sugrįžtantys dvarai (12). Gaivinanti Burbiškio dvaro grožio ir romantikos dvasia

Laura Prascevičiūtė
Diana Varnaitė
 
Retas negirdėjo apie Radviliškio r. Burbiškio dvarą, garsėjantį įvairiaspalvių tulpių kolekcija. Ši nauja tradicija pastaraisiais metais išgarsino Burbiškio dvarą visoje Lietuvoje ir už jos ribų, o tūkstančius lankytojų gegužės mėn. sutraukianti Tulpių žydėjimo šventė šiemet surengta jau dvyliktą kartą. Žinia, jog gėlės gausiai žydi ten, kur jas myli, ten, kur jos prigyja ir įsikabina šaknimis į derlingą žemę.
 
Burbiškio dvaro gėlių žieduose išsiskleidžia šį dvarą lydinti grožio ir romantikos dvasia, dešimtmečius puoselėta kilnios Baženskių giminės ir dabartinių jo šeimininkų – Egidijaus Prascevičiaus ir jo komandos.
 
Prieš didžiausias negandas atsilaikė Burbiškio dvaro Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklai, Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kurie išstovėjo visą sovietmetį nepaliesti. Vytauto Didžiojo paminklui šįmet sukanka 100 metų.
 
XX a. pirmojoje pusėje paminklais išpuošęs dvaro parką Burbiškio dvaro savininkas Mykolas Baženskis dievino kompozitoriaus Štrauso muziką ir labai mėgo skaityti poeto Adomo Mickevičiaus poemas, kuriose buvo plačiai aprašyta Lietuvos praeitis, lietuvių kovos su kryžiuočiais. Garsaus ir mylimo poeto kūryba skatino domėtis istorija, Lietuvos praeitimi, senove.
 
Dar XX a. I pusėje Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas. Čia buvojo Gabrielė Petkevičaitė–Bitė, Jonas Basanavičius, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis (buvo vedęs M. Baženskio seserį Emiliją Baženskytę), Petras Vileišis. Dvaro svečiai ypač mėgo plaukioti valtelėmis parko tvenkiniais, ilgus pasivaikščiojimus po parką. Burbiškio dvare nuolat vykdavo poezijos skaitymo vakarai, kameriniai koncertai. Parkas buvo atviras ir vaikų ekskursijoms.
 
1941 m. Baženskių šeima, vengdama trėmimų, pasitraukė į Lenkiją. Dvaras buvo niokojamas, išgrobstytas, buvęs puošnus parkas užžėlė neišbrendamais brūzgynais. Bet praėjus lygiai 40 metų į Burbiškio dvaro sodybą įžengė paveldosaugininkas Egidijus Prascevičius, paskyręs didžiąją dalį savo gyvenimo istoriniam kompleksui atgaivinti. Dvaro restauravimo darbai jau peržengė ketvirtą dešimtį. Tai laikotarpis, kurį drąsiai galima būtų pavadinti Burbiškio dvaro renesansu.
 
Burbiškio dvare siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, XX a. pradžios atmosferą, suteikiant jai funkcionuojantį tęstinumą dabarties kontekste. Čia paveldas pateikiamas taip, kad liktų moksliškai korektiškas, o kartu įsigalėtų lankytojų vaizduotėje. Burbiškio dvaras – neoromantizmo ir neogotikos paveldo vertybė, jame stengiamasi aktualizuoti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas. Čia nuolat rengiami poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos.
 
Dvaras pritaikomas ir šių dienų poreikiams: vyksta mokslinės konferencijos bei seminarai. Dvare renkamos įvairių gėlių kolekcijos. Pavyzdžiui, 300 rūšių ir formų tulpių kolekcija. Kadangi dvaras turi funkcionuoti dabarties kontekste, kuriamos ir naujos tradicijos, tokios kaip tulpių žydėjimo šventė, kuri vyksta nuo 2000 metų. Čia pramoginiam renginiui suteikiama daug platesnė prasmė: demonstruojamos dvarų kultūrą liudijančios vertybės, lankomos ekspozicijos, populiarinama dvaro istorija.
 
Truputis istorijos
 
Burbiškio dvaras yra Pakalniškių seniūnijoje, Radviliškio rajone. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių – šio amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andriejui Drobišui. 1692 m. iš pastarojo dvarą nupirko Konstantas Drobišas. Tuo metu Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda.
 
XVIII a. dvarą valdė dvarininkai Tovianskiai. Jų valdomą dvaro sodybą sudarė mediniai pastatai: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai bei klojimai. Dvaras atsigavo XVIII a. viduryje, jį įsigijus dvarininkams Straševičiams. Šie dvarininkai suremontavo ir išplėtė gyvenamąjį rūmą, pastatė naujų pastatų, pradėjo kasti tvenkinius.
 
1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe. Šiai šeimai valdant, dvaras išaugo: buvo išplėsta dvaro sodyba, pastatyta naujų pastatų, pradėtas formuoti dvaro parkas. 1903 m. po tėvo Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis. Naujasis dvaro valdytojas jaunystėje mokėsi Rygoje, studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Dar mokydamasis M. Baženskis svajojo papuošti Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais. Baigęs mokslus Vokietijoje, jis sugrįžo į Burbiškį ir pats ėmėsi tvarkyti ūkį. Jo valdymo laikais dvaras ypač išaugo. Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. XX a. pradžioje, sudegus Burbiškio dvaro sodybos mediniam rūmui buvo rekonstruota akmenų mūro oficina, prie jos pristatyti priestatai, kurie suformavo didelį uždarą kiemą. Dvaro rūmai tapo panašūs į tvirtovę.
 
XX a. I pusėje Burbiškio dvaro pastatų kompleksą sudarė: rūmai, ledainė, pirtis, vaikų namas, guvernantės namas, virtuvė, oranžerija, sodininko namas ir ūkinis pastatas, arklidė, svirnas, tvartas, balandinė, klojimas, motorinis malūnas, kalvė.
 
Gyvendamas Burbiškio dvare, Mykolas Baženskis neatsisakė savo sumanymo skulptūromis išpuošti dvaro parką ir ieškojo gabaus menininko, galinčio jo įdėjas įgyvendinti. 1910 m. M. Baženskis susipažino su jaunu ir gabiu skulptoriumi Kazimieru Ulianskiu. Dailininkas buvo mokęsis skulptūros Lenkijoje. Baigęs mokslus 1907 m., gyveno Panevėžyje ir kūrė įvairius kūrinius bažnyčioms. Jau 1912 m. parko centrinėje dalyje buvo pastatytas K. Ulianskio kūrinys – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Skulptorius sukūrė ir kitus paminklus bei skulptūras: Poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, Šv. Mergelės Marijos skulptūrą, Liūtų skulptūras Liūtų tiltui, Fauno skulptūrą – "velniuką", Nimfos skulptūrą, Baženskių šeimos biustus ir herbus.
 
1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Dalį dvare buvusių vertybių Baženskiai išvežė pas pažįstamus žmones, likusios rūmuose vertybės karo metu buvo išgrobstytos.
 
Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Ilgainiui parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais. Be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai. Rūmų salių koklinės krosnys buvo išgriautos, salės performuotos į butus. Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų: pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas, sunaikintos Fauno ir Nimfos skulptūros, Liūtų tiltas. Gyvenamosios dvaro sodybos sektoriuje išliko centrinė buvusių rūmų dalis, vaikų namas, ledainė, virtuvė. Ūkiniame sektoriuje – du akmenų mūro tvartai ir akmenų mūro svirnas, sodininko namas, mūrinė oranžerijos dalis, balandinė.
 
Parkas išlaikė pagrindinę planinę struktūrą. Išliko nepažeista sudėtinga tvenkinių sistema, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklai, Šv. Mergelės Marijos skulptūra, parko vartai, mūrininis arkinis tiltelis, liūtų figūros.
 
1981 m. Burbiškio dvaro parką ėmė tvarkyti rajono paminklosaugos vadovas Egidijus Prascevičiaus. Organizuotos talkos, pradėti kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Vyko tvenkinių valymo darbai. 1991 m. E. Prascevičiaus iniciatyva įkūrus Daugyvenės kultūros istorijos muziejų – draustinį, Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Dvare imtasi dar didesnių darbų. Užmegzti ryšiai su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu, gyvenančiu Lenkijoje. 1992 m. A.Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams.
 
Pradėti tvarkyti parko takai ir alėjos, vykdyta mažosios architektūros restauracija. Parke išvalyti šiukšlynai. Kiekvienais metais atsirasdavo po keletą naujų, atkurtų pagal senuosius, tiltų ir tiltelių. Parke įrengtas gėlynas, atkurtos gėlių klombos. Remiant Radviliškio rajono savivaldybei bei Kultūros vertybių apsaugos departamentui restauruotas centrinis dvaro rūmas, virtuvė, ledainė, koridorius, vaikų namelis, atkurtas guvernantės namas, dvaro rūmų svečių korpusas.
 
2007-2008 m. Radviliškio rajono savivaldybei gavus lėšų iš Europos sąjungos fondų, buvo restauruoti likę dvaro pastatai: arklidės, svirnas, tvartas, virtuvė, balandinė, sodininko namas ir ūkinis pastatas, atkurti tilteliai. 2010 m. atkurtas keturių aukštų bokštas, pirtis, oranžerija, altana.
 
Dvarą puošia peizažinis parkas, kuris užima 28 ha plotą. Parką raižo darni tvenkinių ir kanalų sistema su penkiolika salų, daugybe pusiasalių, sąsiaurių kurias jungia 22 tiltai ir tilteliai. Parkas bei romantiškų pastatų kompozicija ir jos akcentai – keturių aukštų rūmų bokštas, altana, ledainė ir kt., pasižymi ypatinga kūrybiška nuotaika bei atspindi dvaro kūrėjų pasaulėjautą.
 
Burbiškio dvaro rūmai. Nuotrauka Lauros Prascevičiūtės Burbiškio dvaro pastatai. Nuotrauka Lauros Prascevičiūtės Dvaro arklidė. Nuotrauka Lauros Prascevičiūtės Burbiškio dvaro gėlynas. Nuotrauka Lauros Prascevičiūtės Lankytojai dvaro parke. Nuotrauka Lauros Prascevičiūtės
 
 
Daugiau apie Radviliškio r. Burbiškio dvarą galima rasti internete:
http://www.muziejai.lt/radviliskis/burbiskio_dvaras.htm
http://www.daugyvenesmuziejus.lt/
http://www.radviliskis.lt/content/view/4106/1/
http://www.sekunde.lt/kultura/dvare-%E2%80%93-geliu-ir-muzikos-fiesta-nu...
http://www.skrastas.lt/?rub=1144267695&data=2010-11-23&pried=2010-11-18&...
http://radviliskietis.balsas.lt/radviliskis-naujienos/naujienos/burbiski...

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas