Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Kairėnų dvaras

Sugrįžtantys dvarai (14). Kairėnų dvaras –Vilniaus universiteto Botanikos sodo sėkmės istorija

Vienas turtingiausių botanikos sodų Baltijos šalyse įsikūręs Vilniaus miesto rytinėje dalyje esančioje Kairėnų dvaro sodyboje. Neabejotinai ketvirtoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta nulėmė spartų Kairėnų dvaro atgaivinimą. Sutvarkyti ir mokslinei, visuomeninei, šviečiamajai, kultūrinei ir pramoginei veiklai pritaikyti dvaro pastatai, restauruojamas istorinis parkas, kasmet gražėjantis sodas, nepaliaujamai kuriamos ekspozicijos kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. 2012 m. birželio mėn. Botanikos sode atidarytas japoniškas sodas.
 
Smalsesniųjų žiniai pirmoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta buvo parinkta Medicinos kolegijos kieme (dabar Pilies g . 22, Vilniuje), kur prof. Žanas Emanuelis Žiliberas XVIII a. pab. pergabeno augalus iš Gardine uždarytos Medicinos mokyklos Botanikos sodo. 1800 m. pavasarį visi augalai, augę Medicinos kolegijos kieme, buvo perkelti į Sereikiškes. Šiam darbui vadovavo Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Sereikiškėse suorganizavęs pavyzdingai veikiantį sodą. Deja, carinė valdžia 1842 m. Botanikos sodą likvidavo. Botanikos sodą 1919 m. atkūrė Stepono Batoro universiteto mokslininkai – lenkų botanikai. Trečiąja universiteto botanikos sodo vieta tapo Vingio palivarkas. Išaugęs Botanikos sodas 1974 m. pradėjo kurtis Kairėnuose. Vingyje iki šiol tebeveikia Botanikos sodo Augalų sistematikos ir geografijos skyrius.
 
Kairėnų dvaras gyvas ir tarnauja šiandienos poreikiams
 
Vilniaus universiteto Botanikos sodo administracija nuoširdžiai kviečia vilniečius ir sostinės svečius lankytis nuosekliai restauruojamame Kairėnų dvare ir visais metų laikais pasigrožėti tvarkomu dvaro parku ir kruopščiai prižiūrimomis augalų kolekcijomis.
 
Besidomintieji augalais paprastai kelionę pradeda nuo rododendryno. Vėliau apžiūri senąjį dvaro parką, jo vandens telkinius, angliško stiliaus parko erdves, vejas ir pieveles, senuosius medžius ir krūmus bei fontaną, o rytinėje parko dalyje – 200 metų senumo liepų alėją. Didžiulio susidomėjimo sulaukia Didysis gėlių slėnis, Rožių kolekcija, Dendrologinės kolekcijos, pomologinės (uoginių ir kitų vaisinių sodo kultūrų) gausios kolekcijos. Sode gyvena ir daugybė gyvūnų (paukščių, žuvų, drugelių, apie 30 rūšių žinduolių).
 
Šeimininkai lankytojams organizuoja apžvalgines ir specializuotas ekskursijas, edukacines programas. Teikiamos jojimo žirgais, pasivažinėjimo bričkomis, vežimaičiais, karietomis, rogėmis paslaugos. Iškylautojams siūloma išsinuomoti pavėsines ir piknikų stalus.
 
Nuo gegužės iki spalio mėn. Kairėnų dvare organizuojami įvairūs renginiai: Tulpių diena, Augalų žavadienis, augalų mugės, Tarptautinė biologinės įvairovės diena, Kristupo vasaros festivalio koncertai - muzikiniai sekmadieniai. Gitarų melodijos, dainuojamoji poezija, miuziklai patenkina net įmantriausius muzikos gurmanus. Koncertų klausytojai kviečiami nepamiršti patiesalo ir iškylų krepšio, kad panorėję muzikos klausymąsi galėtų paversti jaukiu pikniku.
 
Arklidžių pastate įrengtas Gamtos muziejus. Čia nuomojamos patalpos konferencijoms. Restauruotame Kairėnų dvaro malūne svečių laukia restoranas „Aula".
 
Botanikos sodas atviras lankytojams nuo 2000 m.
 
Truputis istorijos
 
Kairėnų dvaras pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas XVI a. pirmojoje pusėje, kuomet 1545 m. Žygimanto Senojo privilegija atiteko Jarmalai, o praėjus 4 dešimtmečiams dešimčiai metų dvaras perėjo Kiškoms. XVI a. pab. Kairėnų dvaro šeimininkais tapo Isaikauskiai, valdę dvarą apie šimtą metų. 1692 m. dvaras perėjo Sapiegoms, kuriems jis priklausė 72 metus. 1764 m Kairėnų dvaras parduotas Lopacinskiams. Su šios giminės valdymu susijęs Kairėnų dvaro klestėjimo laikotarpis. Lopacinskiai rekonstravo rūmus, išplėtė ūkinę dalį. Tais laikais buvo įveistas angliško stiliaus parkas, kurio bruožai išlikę iki šių dienų. Už Ignoto Lopacinskio dalyvavimą sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo.
 
Kairėnų dvaro parką itin aukštai įvertino XIX a. pr. garsusis Lenkijos sodininkystės specialistas S. Wodzicki, teikdamas, jog šis parkas tuo metu priklausė penketukui geriausių šio stiliaus parkų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
 
1870 m. Kairėnus nusipirko Tiškevičiai. 1909 m. už skolas dvaras perėjo Vilniaus žemės bankui, kuris jį pardavė generolui Buterlinui, o pastarasis – 1911 m. Stolypinams. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė Kairėnų dvaro rūmai, o dvaras po karo perėjo valstybės žinion. 1933 m. Kairėnų dvaras buvo atiduotas psichoneurologinei ligoninei steigti, o 1974 m. čia įsikūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodas, kuris Kairėnų dvaru rūpinasi iki šiol.
 
Iki mūsų dienų išlikusio Kairėnų dvaro sodybos puošmena – arklidės. Istorinę dvaro praeitį liudija ir nūdienos poreikiams taip pat tarnauja vandens malūnas, ledainė, kluonas, ratinė, kumetynas.
 
Kairėnų dvaro buvusios arklidės pritaikytos muziejui. Nuotrauka Dianos Varnaitės Kairėnų dvaro arklidžių fasado fragmentas. Nuotrauka Dianos Varnaitės Kairėnų dvaro arklidės pritaikytos muziejui. Nuotrauka Dianos Varnaitės Kairėnų dvaro vandens malūnas pritaikytas restoranui. Nuotrauka Dianos Varnaitės Kairėnų dvaro parkas pritaikytas lankymui. Nuotrauka Dianos Varnaitės
 
 
Parengta naudojant informaciją iš žemiau nurodytų šaltinių:
Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Informacinis leidinys apie Vilniaus universiteto Botanikos sodą: dabartis, praeitis, vadovas besidomintiems. – V., 2008.
Lietuvos dvarai. Dviejų tomų žinynas. II tomas (sud. Ingrida Semaškaitė). – V., 2009.
http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/lankymas/sodas-kairenuose
http://www.archyvai.lt/exhibitions/dvarai/kairenai.htm
http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=10
http://www.mokslas.lt/lt/studentams/naujienos/vu_botanikos_sodas_kairenu...

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas