Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Kurtuvėnų dvaras

Sugrįžtantys dvarai (10). Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys

Kurtuvėnų dvarą klestėjimo laikais valdė Nagurskių (XVIII a.) ir Pliaterių (nuo XIX a. iki II pasaulinio karo) giminės. Jų puoselėtas kultūrines tradicijas (klojimo teatrą, šviečiamąją veiklą) ir verslus (žirgininkystę, žuvininkystę, kulinarinį paveldą) sėkmingai atgaivina XX a. pab. dvarą perėmusi Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, užmezgusi glaudžią partnerystę su vietos bendruomene.
 
Kurtuvėnų dvare mokoma jojimo, veisiami karpiai, rengiamos tradicinės šventės, atgimė aristokratiškas kroketas, smaguriaujami kulinarinio paveldo patiekalai
 
Šiaulių raj. Kurtuvėnų dvaro sodybos puošmena - 2006 m. atstatytas medinis dviaukštis svirnas, sudegęs 2001 m. Atstatant svirną preciziškai laikytasi architektūrinių formų, senosios darbų technologijos ir medžiagų naudojimo. Dar XIX a. Nagurskių valdymo laikais Kurtuvėnų dvaro svirne buvo įrengtas Klojimo teatras. Spektakliuose vaidino paprasti miestelio žmonės. Po vaidinimų vykdavo garsiosios Kurtuvėnų gegužinės. Senosios teatro tradicijos puoselėjamos ir mūsų laikais. Kasmet vyksta Klojimo teatrų festivaliai. Svirne veikia regioninio parko lankytojų centras, vyksta parodos, koncertai, konferencijos.
 
XIX a. Pliaterių statyti Kurtuvėnų dvaro rūmai iki mūsų dienų neišliko. Dvaro rūmų vietą žymi archeologinių tyrimų metu identifikuota ir atkurta Pliaterių epochos baliustrada. Dvaro klestėjimo laikus mena atstatyta raudonų plytų oficina. Joje įsikūrusi regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų dvaro sodyboje yra išlikę dar keletas kitų pastatų: virtuvė, kurioje sudegus rūmams gyveno Pliaterių šeima, arklidės, karvidė, kalvė.
 
Žuvininkystė ir žirgų auginimas buvo tarsi Kurtuvėnų dvaro reprezentacinės ūkio šakos. Tvenkinius dvarininkams įveisti padėjo garsus to meto ichtiologas Mykolas Kazimieras Girdvainis.
 
Garsieji dvaro tvenkiniai ypač išsiplėtė XIX a., o tarpukaryje Kurtuvėnų žuvininkystės ūkis buvo didžiausias Lietuvoje. Dabar tvenkiniuose karpius veisia privati bendrovė.
 
Dvaro arklidėse veikia Jojimo paslaugų centras, kuriame laikomi žirgai bei mokoma jojimo, rengiamos jojimo sporto stovyklos, ištvermės varžybos, žygiai, gydomasis jojimas.
 
Išskirtinio kulinarinio paveldo patiekalų paragauti kviečia Kurtuvėnų dvaro pakraštyje įsikūrusi smuklė „Kryžkelė". Čia pagal senovinį receptą gaminamas kiaulienos kumpis ragaujamas tik Kurtuvėnuose, lankytojai gali pasmaguriauti žemaitiškos cibulinės, dvaro tvenkiniuose sugautų karpių patiekalų.
 
Kurtuvėnų dvaro parkas užima 5,5 ha. Dvaro parką kūrė XVIII a. pab. kūrė garsus to meto architektas Kazimieras Bolmanas, kaip spėjama, suformavęs geometrinį parką. XIX a. pertvarkytas parkas įgavo peizažinį stilių. Prieš kelerius metus atkurta parko struktūra, parkas aptvertas, sutvarkyti takai, nuolat prižiūrimi želdiniai.
 
Kurtuvėnų dvare atgaivinimas aristokratiškas kroketo žaidimas. Čia taip pat įrengtas kempingas. Kurtuvėnų dvare populiarios tradicinės šventės.
 
Kurtuvėnų dvaro praeitis mena ir XV a., ir daugybę žymių jį valdžiusių giminių
 
Kurtuvėnų valda pirmąkart paminėta XV a. XVI a. pirmoje pusėje Kurtuvėnai pateko į LDK didikų Kęsgailų giminės rankas. XVI a. vid. sodyba atiteko Skaševskiams
 
XVII a. Kurtuvėnų dvaro raidai turėjo įtakos nepalankūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai valstybėje. Sodyba kelis kartus keitė šeimininkus, liko beveik be gyventojų po maro epidemijos, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija.
 
XVIII a. pr. dvarą įsigijo Nagurskiai, kurių trys kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių. Dvaras suklestėjo, sodyboje iškilo medinių baroko stiliaus pastatų kompleksas. Už Jokūbo Ignoto Nagurskio (1752-1789) lėšas pastatyta mūrinė Kurtuvėnų bažnyčia.
 
Nagurskiai priskiriami ne tik prie pačių stambiausių, bet ir pažangiausių XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo kovose dėl 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, 1794-ųjų sukilime. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Joną Nagurskį pavadino žmogumi, galinčiu pakelti Lietuvą į kovą su rusais. Kajetonas Nagurskis (1765 - 1802) vienas iš pirmųjų Lietuvoje (1800 m.) testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams.
 
XIX a. paskutinysis Kurtuvėnų Nagurskis - Kajetonas - tiesioginių paveldėtojų nepaliko. XIX a. Kurtuvėnus valdė Žukauskai, Bulgarinai, Tiškevičiai, Parčevskiai. 1862 m. dvarą nupirko grafas Henrikas Pliateris. Beveik aštuonis dešimtmečius Kurtuvėnuose šeimininkavę Pliateriai modernizavo dvarą, įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį, medinius sodybos pastatus ėmė keisti mūriniais. Dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, arklidės, oficina.
 
XX a. pradžioje Kurtuvėnų dvaras buvo ne tik krašto ekonomikos, bet ir kultūros centras. 1902-1903 metais Pliaterių vaikus mokė lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis, pas jį lankydavosi rašytojai Jonas Biliūnas, Žemaitė, Šatrijos Ragana. Pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai. Nepriklausomoje Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų dvaras buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu. 1940 m. sovietų valdžia paskutinįjį dvaro savininką Stanislovą Pliaterį (1889-1955) ištrėmė į Sibirą, o sodybą nacionalizavo. Per II-ąjį pasaulinį karą ūkį valdė vokiečių paskirtas administratorius. Sovietmečiu buvusi dvarvietė priklausė Bubių tarybiniam ūkiui. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje ją ėmė tvarkyti Kurtuvėnų regioninio parko administracija.
Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys
 
 
Parengta, naudojant Kurtuvėnų regioninio parko informaciją internetinėje svetainėje www.kurtuva.lt ir žinyną „Lietuvos dvarai", II tomas (sud. Ingrida Semaškaitė). – V., 2009.
Nuorodos apie Kurtuvėnų dvarą:
http://www.dvarai.lt/content/view/213/45/
http://www.kurtuva.lt/tur_straipsnis.php?id=835
http://www.kurtuva.lt/tur_straipsnis.php?id=834
http://www.kurtuva.lt/tur_straipsnis.php?id=829
http://www.kurtuva.lt/tur_straipsnis.php?id=830
http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18596
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12154
http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/PARKAI/kurtuvparkai.lt.htm
http://m.savb.lt/krastieciams/desimt/2700-desimtieji?start=2
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7131&p_d=94581&p_k=1
http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/zemaitija/istorija/dvarai/kurtu...
http://www.etaplius.lt/Laisvalaikis/2011-metai-liepos/Kurtuvenu-dvaro-so...
http://www.balsas.lt/naujiena/548435/kurtuvenu-dvare-atgijo-aristokratis...
http://www.etaplius.lt/Keliones/2010-metai-gruodzio/Kurtuvenu-dvaro-atei...
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/main/turinys/projektai/1/2722
http://tv.lrytas.lt/?id=12472385171247053525
http://www.tourism.lt/eden-2011/index.php?id=112
http://www.kasdien.lt/Pradzia/Laisvalaikis/Keliones/Kurtuvenuose-atgimst...
 
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos nuotraukose: Kurtuvėnų parteris ir svirnas rudenį, Kurtuvėnų dvaro baliustrada rudenį, Kurtuvėnų dvaro baliustrada ir parkas, Kurtuvėnų dvaro takas, Kurtuvėnų jojimo maniežo vidus.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas