Titulinis
Leidyba
Leidiniai
Technikos paveldas Lietuvoje

Ona Stasiukaitienė - Technikos paveldas Lietuvoje

Mūsų praeitis glūdi ne tik istorijos puslapiuose, dainose ar padavimuose, ją atspindi ir žmonijos rankomis sukurti materialūs daiktai – inžinerinės, techninės bei technologinės minties kūriniai.
 
Lietuvoje nuo seno prigijęs technikos paveldo terminas, tačiau ši sąvoka pastaruoju metu žymiai prasiplėtė: ji aprėpia ne tik senas mašinas ir techniką, tai yra ir pramonės, inžinerijos bei fabrikinės gamybos palikimas, technologija, gaminiai, transporto sistema ir industrializuotas kraštovaizdis. Knygos tikslas – apžvelgti įvairias technikos paveldo sritis, atskleisti jo ištakas. Šiame leidinyje apžvelgtos atskiros, per autorės darbo šioje srityje laikotarpį suregistruotos, technikos paveldo objektų rūšys, nušviesta jų raida ir lokalizacija.
 
Pirmosios gamybos užuomazgos Lietuvoje siejamos su manufaktūrų atsiradimu, nors jau žymiai anksčiau buvo gaminama prekinė produkcija: malami grūdai, liejamos patrankos, gaminamas popierius, metalas bei kita produkcija. Žinoma, jog jau IX-XIII amžiuje lietuviai palaikė glaudžius prekybinius ryšius su Rusia ir Vakarų Europos šalimis. Norėdami išlikti, lietuviai statėsi pilis, tiltus ir sudėtingus gynybinius įtvirtinimus. Tuo pačiu metu vyko ir techninės informacijos pasikeitimas, lėmęs naujų technologijų įdiegimą. Sparčiai ėmus vystytis žemdirbystei, ypač atsiradus bajoriškai savivaldai bei dvarams, išplito malūnininkystė, kalvystė, puodininkystė ir kiti verslai. 1863 m. panaikinus baudžiavą, prasidėjo spartus pramonės modernizavimas.
 
XIX šimtmetyje Europoje vykusi „pramoninė revoliucija" netrukus palietė ir Lietuvą. Tuo laiku plėtojosi ne tik žemės ūkio produkcija ir gamyba, atsirado ir pirmosios pramoninės gamybos įmonės ir fabrikai. Lietuvos pramonės augimas labiau suintensyvėjo XIX a. II pusėje. Miesto įmonės, šeštajame dešimtmetyje pradėjusios naudoti garo variklius, virto tikrais fabrikais. Lietuvoje prasidėjo pramoninis perversmas. XIX a. pab.- XX a. pr. pramonės įmonės kūrėsi visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo metu pastatomi celiuliozės, dujų, odų apdirbimo, metalo gamybos fabrikai, atsiranda ir pirmosios elektrinės, nutiesiami nauji keliai ir geležinkeliai. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo siekiama įtvirtinti valstybingumą. Reikėjo sukurti savo pramonę. XX a. 3-4 dešimtyje ėmė steigtis valstybinės įmonės ir kooperatyvai, vyko didžiulė industrializacija.
 
Pastaruoju metu Lietuvos technikos, pramonės ir inžinerijos paveldas sulaukia vis daugiau dėmesio – tai rodo Lietuvos dalyvavimas tarptautiniame Šiaurės Ministrų Tarybos finansuoto Šiaurės ir Baltijos šalių projekte „Industrial heritage Platform 2000-2002" bei rengiami pramonės paveldo pritaikymo turizmui projektai tarp regionų ir rajonų. Be to, išsaugo ir visuomenės domėjimasis šia paveldo sritimi – tapo populiarios technikos paveldo nuotraukų parodos, publikacijos spaudoje. Suprasdami technikos paveldo privalumus verslo poreikiams, juo domisi ir verslininkai. Todėl ne tik istorinė apžvalga, bet ir knygoje pateiktos virš 150 nuotraukų suteiks galimybę skaitytojui giliau susipažinti su išlikusio technikos paveldo įvairove.
 
Leidinys skirtas ne tik technikos paveldo specialistams ar technikos paveldo istorikams, bet ir žmonėms, besidomintiems praeitimi.
 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas