Šį renginį sausio 28 d. Tuskulėnų dvare Vilniuje organizuoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija kartu su Kultūros paveldo departamentu.

„Sugrįžimai į Paragius", tai tradicinis, tęstinis projektas, nuolat supažindinantis su dvaro paveldo istorija ir kiekvienais metais vis daugiau lankytojų traukiantis renginys. Lankytojai keičiasi, pasipildo naujais žmonėmis, kurie kas kart vis daugiau sužino apie Šiaudinės medinę bažnyčią, kurioje vyksta Šv. Roko atlaidai, apie Paragių dvaro istoriją, susipažįsta su rašytojų Lazdynų Pelėda literatūriniu palikimu, pasimėgauja krivūlės teatrų paruoštais vaidinimais. Tai tarptautinis renginys, nes kiekvienais metais dalyvauja Punsko lietuvių kultūros namų teatras. Šiais metais jie žiūrovams parodė jungtinį vadinimą su Klaipėdos r. Agluonėnų klojimo teatru. Teatrų krivūlės metu buvo parodyti devyni spektakliai. Tai turiningas bendravimas ir bendradarbiavimas puikioje kultūros paveldo aplinkoje.

Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla šiais metais vykdė Kultūros paveldo departamento dalinai finansuotą projektą „Upytės krašto bajoriškos kilmės giminių pėdsakai mūsų žemėje".

2010 m. VšĮ „Kultūros paveldo akademija" vykdė tarptautinį projektą „Medinio Lietuvos paveldo išsaugojimo ir senųjų amatų profesijų atstovų mokymo aktualizavimas (projekto Lietuvos medinio paveldo aktualizavimas ir išsaugojimas bendradarbiaujant su Norvegijos kultūros paveldo specialistais ir pritaikant Norvegijos patirtį Lietuvos medinių kultūros paveldo objektų apsaugoje dalis)", kurį dalinai finansavo ir Kultūros paveldo departamentas. Projekto metu Alsėdžių kapinių koplyčioje (Alsėdžių miestelis, Plungės r.) surengti teoriniai ir praktiniai mokymai senųjų amatų tęsėjams.

Š.m. lapkričio 26-27 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama tarptautinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai".

Š. m. spalio 20 d. 15.00 val. Juozo Naujalio memorialiniame muziejuje vyks diskusija su menotyrininke dr. Aldona Snitkuviene apie grafų Tiškevičių kultūrinį palikimą ir naujas ekspozicijas restauruotoje Raudondvario pilyje. Ekspozicijas mėnesiui papildė ir š. m. spalio 15 d. 15.00 val., tęsiant Europos paveldo dienų projekto „Grafų Tiškevičių šeimos kultūrinis palikimas" renginius, atidaryta fotoreprodukcijų paroda „Benediktas Henrikas Tiškevičius ir Izabelė Feraud".

LDK giminė, kuriai atstovauja 22 vaivados, 11 maršalkų, keletas kanclerių ir kiti aukščiausius valstybės ir bažnytinius postus užimantys asmenys, aukso amžių išgyveno XVII-XVIII. Garsiausia ir labiausiai žinoma šios giminės pavardė – Leonas Sapiega savo nuopelnais valstybei tvirtai įsirašė į istoriją. Tai ne tik Lietuvos trečiojo Statuto, Lietuvos bajorų konstitucijos vienas rengėjų, bet ir tas asmuo, kurio dėka šį teisyną patvirtino valdovas. Paskutiniais gyvenimo metais L. Sapiega ėmėsi naujai sutvarkyti Lietuvos Metriką. Per savo ilgą gyvenimą L. Sapiega sukrovė didžiausius asmeninius turtus, bet kartu rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams. Leonas Sapiega garsėjo dosnumu bažnyčiai, buvo eilės bažnyčių statybos fundatoriumi.

Rugsėjo 2 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje prasidės mėnesį truksiantis ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas, skirtas temai "Modernizmas.lt: įtakos/ideologijos/palikimas". Penkių paskaitų metu žymūs pasaulio ir mūsų šalies specialistai apžvelgs modernizmo, kaip kultūros reiškinio, ideologijas ir įtakas, įvertins Lietuvos modernizmo architektūros palikimą.

Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų bendruomene, Lietuvos mokyklomis ir muziejais, kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose rugsėjo pirmąjį sekmadienį. Šiauliuose, Pandėlyje, Vilkaviškyje ir Joniškyje vyksiantys renginiai yra dalinai finansuoti iš Kultūros paveldo departamento vykdomos Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis programos

XVI a. iš Mozūrijos atvykę broliai Gruževskiai, naudodamiesi vyriausiojo brolio Jono statusu ir pagalba, rado palankias sąlygas įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Radvilų palaikymas, sumaniai vykdyta žemėvalda bei susigiminiavimas su vietiniu elitu nulėmė Kelmės Gruževskių šakos iškilimą.Vėliau giminės įtaka išplito ne tik Žemaitijoje, bet ir kitose LDK vaivadijose. XVIII a. susigiminiavimas su viena galingiausių LDK giminių – Oginskiais – lėmė Gruževskių pakilimą į LDK elitą.