Titulinis
Projektų vykdymas
2008
2008 - 10 - 20

Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo renginiai Lietuvoje

Resized-EZBX3-bffce3ebf71aa4014c07bde74c8d770e.jpg
M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus vykdantis edukacinių, meninių renginių ciklą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva", š.m. spalio 24d., 17val. Alantos (Naujasodžio) dvare (Alantos mtsl., Molėtų raj.) pristatys folkloro ansambli „KUPOLĖ"(vad. Antanas Bernatonis) atliekamą programą „LIETUVOS PARTIZANŲ DAINOS". Fondo kaupiamą parodą „APLANKYTI PAVELDO OBJEKTAI"pristatys parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Pats renginys – atviras visiems ir nemokamas.
 
ALANTOS DVARAS
 
Šis dvaras yra Molėtų rajono Alantos miestelio, seniūnijos centro sendvaris, vadintas po žemės reformos Naujasodis. Jis priklauso seniausių iš pilių kilusių Lietuvos dvarų kategorijai ir yra paveldėjęs pilių legendas, siejamas dar su Astikų gimine. Teigiama, kad senoji pilies vieta esanti tarp Antaliežės ir Pakryžės viensėdžių, Aluntėlės kalnely.
 
Alanta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio, valdžiusio šalį po brolio Vytauto Didžiojo, 1436 m. padovanota Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila, kuris taip pat pretendavo šalį valdyti. Tačiau 1581m. dvaras iš Astikų giminės buvo atimtas, nukirsdinus Grigą Astiką už išdavystę Maskvos carui Jonui Žiauriajam, ir valdovo Stepono Batoro padovanotas pasižymėjusiam Polocko mūšyje jo tautiečiui karvedžiui Gasparui Bekešui. Nuo 1598 m. dvaras atiteko Radviloms ir vėliau Pomarnackiams (kituose šaltiniuose, rašoma ir Pomarneckai). Rusijos carų ir baudžiavos laikais Alanta priklausė lenkui dvarininkui Tadeušui Pomarneckui, kuris 1853-1858 metais pastatė mūrinį Alantos dvarą, šalia įkūrė gražų parką (veikiausia, seną geometrišką parką perplanavo peizažiniu). Šalimais teka Virinta, kairysis Šventosios intakas, į kurį atiteka iš Gruodžio ežero Aluntėlės upelis, panaudotas parko tvenkiniams. XIXa 2-oje pusėje Lenkų geografiniame žinyne Alanta minima tarp didžiausių tuometinės Kauno gubernijos dvarų. Pažymima Alantos dvaro įgaliotiniu (plenipotentu) XIXa. dirbęs Zavesiškių dvaro savininkas Kazimieras Maigys - lietuvių tautosakininkas ir liaudies švietėjas, 1845-1852m. susirašinėjęs su Simonu Daukantu.
 
Rūmai anuomet garsėję turtais, porceliano kolekcija, sietynais. Ir šiandien tebežavi retas Lietuvoje šių rūmų itališkos vilos tipas su neoromaniškų arkučių juostomis fasaduose ir kitais puošybos elementais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Pomarneckis išvažiavo į užsienį. Atėję vokiečiai vertingiausius daiktus išvežė. Po karo ponas į Alantą daugiau negrįžo. Alantos dvaras parduotas Baliui Šližiui.
 
Be rūmų, Alantos dvaro ansamblį sudaro keletas akmeninių pastatų, gražus parkas su alėjomis ir tvenkiniais. Parkas, mano kompleksiniu vertinimu yra 33-as Lietuvoje, 11-as Aukštaitijos regione ir 2-as Utenos apskrityje. Priklausomai nuo požiūrio į ansamblio vientisumą, jis įvairių šaltinių nurodomas skirtingo ploto, nuo 6 ha iki 20,2 ha.
 
Sovietmečiu konfiskuotame dvare 1940-1973m. veikė žemės ūkio mokykla, kuriai vadovavo rūpestingas ir dėmesingas kultūros paveldui direktorius V.Pusvaškis. Jo rūpesčiu parkas buvo gerai prižiūrimas; kiek praturtintas dendrofloristiškai (literatūros minimi 11 savaiminių ir 21 svetimžemių taksonas; nurodytas stambiausias medis – baltoji tuopa 86 cm skersmens /lankantis 2008.08.09, šis medis jau pasiekęs gerokai per 1 m skersmens/). A.Tauras aprašydamas akcentavo parką puošiančius girnakmenių stalus, nurodė vyraujantį savaiminių paprastųjų klevų, uosių, liepų, beržų su eglių priemaiša medyną, saikingai praturtintą baltaisiais svyruoklės formos gluosniais bei svetimžemiais sibiriniais maumedžiais, didžiosiomis tujomis; pažymi, kad parkas dalinai atnaujintas ir akcentuotas XXa. 2-je pusėje pagal kraštovaizdžio architekto A.Kiškio projektą. Iš svetimžemių medžių papildomai dar įvardyti paprastieji kaštonai, sidabriniai, totoriniai ir Ginalo klevai, vakarinės tujos, vengrinės ir paprastosios alyvos, baltosios sedulos, lenktašakės forzitijos, juodavaisės aronijos , parkas iliustruotas aštuoniomis nuotraukomis.
 
Senuosiuose dvaro rūmuose galėjo mokytis tik 200 moksleivių, todėl 1973 m. pastačius naują pastatą, mokykla buvo iškelta. Alantos dvaro rūmų pastatas tapo kultūrinės veiklos objektu. UAB „Lietuvos paminklai" užsakymu pagal ekspertų rekomendacijas kelių fondo lėšomis parteryje priešais rūmus buvo paklota betono trinkelių danga. Graži rūmų nuotrauka paskelbta A.Semaškos knygoje „Pasivaikščiojimai po Lietuvą". Lankydamiesi su ekskursija 2008.08.09, rūmuose su malonumu apžiūrėjome gana turtingą kraštotyros muziejų, keičiamas parodų ekspozicijas, biblioteką, iškilmių salę. Čia sukaupta per 300 eksponatų, kasmet muziejų aplanko apie 2000 lankytojų, pastoviai rengiamos įvairios tautodailininkų ir profesionalių dailininkų darbų parodos. Labai įdomios eksponuojamos reprodukuotos Pomarnackių laikų dvaro gyvenimo ir parko vaizdų nuotraukos.
 
Tęstina visokeriopa parko priežiūra, remiantis turima tvarkymo dokumentacija ir papildant tyrimais.
 
Parko prieigose galima parinkti vietą Alantos visuomenei pasodinti proginę Lietuvos Vardo Tūkstantmečio ąžuolų grupę.
 
Parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas
Daugiau informacijos apie Fondo veiklą galite rasti svetainėje internete www.ciurlioniopaveldas.lt
 
 
Paskutinį kartą redaguota2014 - 12 - 05

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas