Titulinis
Europos paveldo dienos
2015
2015 - 09 - 21

Europos paveldo dienos Panevėžyje kvietė įvertinti praeitį ir atsigręžti į ateitį

Panevezio miesto dailes galerijos konferencija_6-bf8ca127532e19c5cbd2e84309e736a8.jpg
Panevėžio miesto dailės galerija, kaip ir kasmet, pakvietė panevėžiečius dalyvauti  Europos paveldo dienose. Rugsėjo 18 dieną Dailės galerijoje surengta konferencija „Valstybingumo paieškos XX a. pradžios Panevėžyje: asmenybės svarba“.
 
„Šių metų Europos paveldo dienų kredo – paveldėkime savo ateitį. Kadangi ne už kalnų Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmetis, raginome į ateitį pažvelgti iš XX amžiaus pradžios perspektyvos, –  sakė projekto vadovė, Dailės galerijos parodų koordinatorė Rasa Stružienė. –Šio laikotarpio svarbą stengėmės atskleisti per Panevėžyje tuo metu gyvenusias ir veikusias iškilias politinio, kultūrinio, švietimo, medicinos ir kitų gyvenimo sferų asmenybes – šviesulius, kurie vienijo ir būrė žmones Nepriklausomybės idėjai įgyvendinti.“
 
Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanas Kulakauskas analizavo aplinkybes, lėmusias tai,  kad pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui pavyko įgyvendinti nepriklausomos tautinės valstybės idėją. Didžiulį vaidmenį suvaidino ir konkrečios asmenybės, iki karo daugiau politinės svajonės pavidalu gyvavusį troškimą turėti suverenią Lietuvos valstybę realizavusios tikrovėje.
 
Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Margarita Poškutė atskleidė, kokiu būdu  XIX-XX a. sandūroje – tautinio atgimimo laikotarpiu  įvairių pasaulėžiūrinių srovių atstovai sprendė iškilių asmenybių ir „masių“ problemą. Kas lemia istorijos eigą – asmenybės ar „inertiška dauguma“? Jei istorijai kryptį suteikia lyderis, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti šis vedlys?  Dr. M. Poškutė ragino ieškoti atsakymų į šiuos istorijos bėgsme nuolat kylančius klausimus.  
 
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė kalbėjo apie XX a. pradžios visuomeninių organizacijų įtaką lietuvių tautinės savimonės formavimuisi Panevėžio mieste. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje aktyviai veikė švietimo, labdaros, kultūros ir meno draugijos: pirmiausia susibūrė „Aidas“ (1906-1932), draugijai baigus veiklą ją pakeitė „Dainos“ draugija (1936-1940). Draugijų veikloje dalyvavo žymūs Panevėžio krašto žmonės: pedagogas Matas Grigonis, kalbininkas Jonas Jablonskis,  skulptorius Juozas Zikaras, kunigas Juozapas Stakauskas, vargonininkas, kompozitorius Vladas Paulauskas, kiti visuomenės veikėjai, kurie ženkliai prisidėjo prie miestiečių lietuvių tautinės savimonės ugdymo Panevėžyje.
 
Išklausę pranešimus konferencijos dalyviai leidosi į pažintinį pasivaikščiojimą po miestą, lankydami XX a. pradžios Panevėžio istorinius, architektūrinius paveldo objektus, susijusius su įžymiomis to meto asmenybėmis. Ekskursijai  vadovavo  Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ne tik pateikęs įdomių faktų, bet ir šmaikščiai pristatęs miesto pastatuose įspaustus ano meto šviesuolių pėdsakus.
 
Panevėžio miesto dailės galerija jau nuo 2011 m. dalyvauja Europos paveldo dienose. Tradicinio renginio metu atkreipiamas visuomenės dėmesys į kultūros paveldo objektus, aktualizuojama jų būklė ir vaidmuo miesto istorijoje.
Panevezio-miesto-dailes-galerijos-konferencija_13.jpg Panevezio-miesto-dailes-galerijos-konferencija_14.jpg Panevezio-miesto-dailes-galerijos-konferencija_15.jpg Panevezio-miesto-dailes-galerijos-konferencija_2.jpg Panevezio-miesto-dailes-galerijos-konferencija_4.jpg
 
Paskutinį kartą redaguota2015 - 09 - 21

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas