Titulinis
Europos paveldo dienos
2016
2016 - 09 - 20

Europos paveldo dienose - praeities bendruomenių ženklai

Fb13.1-cab2bab060cc5f86f0fc0da445a36d81.JPG
Rugsėjo 16-18 dienomis visoje Lietuvoje 23-iąjį kartą vyko Europos paveldo dienos Lietuvoje. Šių metų tema “Kultūros paveldas ir bendruomenės” ragino klausti, koks yra bendruomenių vaidmuo, išsaugant ir puoselėjant kultūros paveldą.
 
Kultūros paveldo departamentas tradiciškai Vilniuje organizavo pažintinius pasivaikščiojimus, kurių išskirtinumas šiemet ─ ekskursijos po buvusius istorinius priemiesčius, orientuotos į šiandieninius šių kvartalų gyventojus. Ekskursijų po Žvėryną, Antakalnį, Užupį, Žirmūnus, Pilaitę, Šnipiškes dalyviai galės pajusti anksčiau ten gyvenusių bendruomenių pėdsakus ir rasti jų paliktus ženklus. Dalinamės akimirkomis iš pažintinių pasivaikščiojimų po Antakalnį ir Žirmūnus.
 
Pažintinį pasivaikščiojimą „Ilgasis Vilniaus priemiestis – Antakalnis“ vedė dr. Libertas Klimka. Kalniukas, nuo kurio prasidėjo ekskursija susiformavo kaip ledynmečio pasekmė, vėliau čia buvo Viršupio upelio ištakos. Ten, kur dabar troleibusų žiedas, tekėjo Viršupis, būta valdovo medžioklės pilaitės. Ši rezidencija buvo svarbi ir Žygimanto Augusto laikais. XX a. pradžioje netoliese įrengtas hipodromas, iš kurio parodomiesiems skrydžiams kilo pirmieji aeroplanai. Hipodromas davė pavadinimą ir šalia einančiai Žirgo gatvei. Prie Neries – Vilniaus šviesuolių pamėgta vietelė Vainikų šventei. Aplankėme vadinamuosius "spalvotuosius šaltinius", pasiklausėme istoriografinės ištraukos apie šią vietą. Sužinojome, kad ties M. K. Oginskio gatve didelis žemės plotas (gretimas priemiestis) vadintas „Pospieška“, - šis vietovardis galbūt kilo iš pakelės smuklės ar net bulvių rūšies pavadinimo… Prisiminėme Antakalnyje važinėjusius tramvajus ir ties tuberkuliozės ligonine anksčiau buvusią žydų našlaičių prieglaudą.
 
Pažintinis pasivaikščiojimas „Komunistinės svajonės išpildymas? Žirmūnai kaip postalininės sovietinės visuomenės lūkesčių atspindys“ (prof. dr. Rasa Čepaitienė) prasidėjo prie buvusios Minsko (dab. "Iki") parduotuvės, kurios interjere vis dar išlikęs sovietinis reliktas - radijo aparatas su užrašu "Minsk". Dr. Rasa Čepaitienė susirinkusiųjų pirmiausiai paklausė, ar yra Žirmūnų bendruomenė, kuri turi ryšį su savo paveldu. Šio pažintinio pasivaikščiojimo metu bandyta kritiškai pasižiūrėti į socialistinio modernizmo architektūrą, jos "sumanymus", to meto visuomenės gyvenimą. Kita vertus, buvo pabrėžta, kad Žirmūnai visgi pirmieji tais laikais gavo premiją kaip modernistinis rajonas, todėl tai buvo lietuvių architektų pripažinimas.
 
Dr. Rasa Čepaitienė, vedžiodama po Žirmūnų rajoną, parodė kontrastą tarp pilkų gyvenamųjų namų ir tokių pastatų, kaip VRM rūmai, - anuomet jų prabangūs interjerai pabrėžė skirtumus "lygybės visuomenėje". Ji papasakojo, kaip buvo kuriamos komunos, siekiant absoliučiai suvisuomeninti žmones ir netgi bandyti panaikinti šeimas. Vėliau šeimos samprata buvo atkurta, o "chruščiovkėse" apgyvendinti darbininkai ir kiti žmonės bent jau nebesinaudojo bendromis virtuvėmis ir buvo atskirti daugiau nei "užuolaida". Tiesa, įrengti dideli langai gausiai aprūpino saule, kad žmonės mažiau sirgtų rachitu. O žaluma aplinkui taip pat garantavo geresnę sveikatą. Be to, miesto žmonės buvo žymiai anksčiau aprūpinti patogumais nei kaimo gyventojai. Dr. Rasa Čepaitienė taip pat svarstė, kokia bus Žirmūnų ateitis ir ar bus įgyvendintas vadinamasis Žirmūnų trikampio renovacijos projektas, kuriame numatyta atnaujinti ne tik namus, bet ir žaliąsias erdves.
 
R.E. Šutinytės nuotr.
Paskutinį kartą redaguota2017 - 04 - 05

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas