Titulinis
Projektų vykdymas
2017
2017 - 10 - 16

Įgyvendintas dar vienas medinio Lietuvos architektūros paveldo projektas

Mokymai_Rumsiskese_090-768x512-0d6d063f8ef36644f5449f6e1c5ceef1.jpg
VšĮ Kultūros paveldo akademija kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi 2017 m. rugsėjo 18-22 d. Rumšiškėse, Medinės architektūros tyrimo ir mokymo centre, įsikūrusiame visai neseniai sutvarkytuose ir pritaikytuose Aristavėlės dvaro rūmuose, įgyvendino projektą „Medinis Lietuvos architektūros paveldas: tradicinių/specialiųjų technologijų pažinimas ir tradicinių amatų mokymo aktualizavimas“.
 
Projekto metu buvo vykdomi teoriniai bei praktiniai mokymai, tęsiantys jau 9-tus metus gyvuojančią tradiciją ir suburiantys medinio paveldo išsaugojimu besirūpinančius asmenis – amatininkus (meistrus) profesionalus, kultūros paveldo apsaugos specialistus, savininkus (valdytojus), akademikus, studentus bei kitus medinio paveldo puoselėtojus.
 
Mediniai kultūros paveldo objektai - tai sudėtinė Lietuvos architektūrinio paveldo dalis. Tai yra vienas iš svarbiausių ir trapiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų. Deja, medis, kaip statybinė medžiaga, yra neilgalaikė, todėl mediniai kultūros paveldo objektai nyksta sparčiau negu mūriniai statiniai, o procesai, turintys įtakos blogėjančiai būklei, intensyvėja. Susirūpinimą kelia medinės architektūros paveldo, kurio esmę sudaro tradicinės/specialiosios jų statybos technologijos, išlikimas ir reprezentavimas. Pastangos jį išsaugoti dažnai nesėkmingos dėl sisteminio meistrų ir jų kompetencijos stygiaus, procedūrų bei susiformavusios darbo praktikos spragų, atliekant tyrimo, vertinimo, projektavimo, priežiūros ir tvarkybos darbus. Šios situacijos pasekmė – negrįžtamas medinio architektūros paveldo nykimas, jo vertės praradimas ir meistrystės, kaip gyvosios tradicijos, tęstinumo praradimas. Tad šiuo projektu buvo siekiama akcentuoti tradicinių/specialiųjų technologijų medinėje architektūroje svarbą, užtikrinant, kad joms būtų teikiamas prioritetas medinio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbuose, o specialiosios technologijos būtų fiksuojamos tyrimų medžiagoje, tvarkybos darbų projektuose ir ypač tvarkybos darbų metu, kuomet atsiskleidžia daugiausiai technologinių ypatumų.
 
Projekto metu organizuotuose teoriniuose mokymuose nemažai dėmesio buvo skiriama aktualioms temoms: autentiškų medinių langų išsaugojimo svarbai; medienos rūšims, struktūrai, savybėms; biologiniams medinių pastatų pažeidimams: grybams/pelėsiams; A klasės pastatams (medinių pastatų pritaikymą šiandieniams poreikiams, medžiagų suderinamumą); medinių pastatų šildymo sistemų technologiniams ypatumams: krosnims, židiniams ir kt.  Pranešimus projekto dalyviams skaitė Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūros paveldo specialistai dr. Rasa Bertašiūtė ir Romas Valantis, asociacijos „Medžio meistrų draugija“ vadovas Kęstutis Cikanas, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros doc. Inga Juodeikienė, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto direktorius dr. Raimondas Bliūdžius, Minsko kultūros ir meno universiteto doc. dr. Andžela Mickevič, krosnių meistras Artūras Šuliokas.
 
Po teorinių paskaitų mokymų dalyviai (apžiūrėję muziejaus statinius ir eksponatus) buvo supažindinti su medinių pastatų statybos technologijomis, su senaisiais medžio apdirbimo įrankiais, su grybų/pelėsių ir kitų biologinių kenkėjų pažeistomis pastatų konstrukcijomis, su medinių pastatų šildymo sistemų technologiniais ypatumais. Vyko diskusijos, kurių metu buvo išsakyta nemažai praktiškų patarimų, kaip yra siūloma spręst vienus ar kitus klausimus ar problemas.
 
Praktiniams mokymams buvo pasirinktas muziejuje esantis svirnas – lobynas. Unikalios architektūros, raiškaus silueto, grakščių formų, nedidelių matmenų dviejų aukštų pastatas itin tiko mokymo tikslams – per trumpą laiką galima ne tik pademonstruoti, bet ir atlikti dalį skirtingų darbų, dalykiškai aptarti tvarkybos metu iškylančias problemas. Svirnas – lobynas statytas XVIII a. viduryje, 1968 m. į muziejų perkeltas iš Grybų k., Sarių sen., Švenčionių r., o sutvarkius bei pritaikius Aristavėlės dvaro rūmus, 2015 m. dar kartą perkeltas į muziejaus dvaro sodybos teritoriją. Perkeliant minimą objektą į kitą vietą, jis buvo dalinai išrinktas, todėl atstatant naujoje vietoje, buvo reikalinga atlikti kai kuriuos tvarkybos darbus (akcentuojant ir taikant tradicines/specialiąsias technologijas).
 
Praktinių užsiėmimų metu mokymų dalyviai nedidelėmis grupelėmis, vadovaujant meistrams, dirbo su atskirais svirno – lobyno konstrukcijų elementais: buvo tvarkoma (dalinai atkuriant sunykusias medines detales) pastato stogo konstrukcija, pirmo aukšto grindys, balkono tvorelės, laiptai, karnizai ir kiti smulkūs konstrukcijų elementai. Mokymų dalyviams buvo sudarytos galimybės išbandyti įrankius ir senąsias medinių pastatų statybos technologijas, su meistrais profesionalais aptarti atskirų pastato konstruktyvų įrengimo bei restauravimo niuansus.
 
Paskutiniąją mokymų dieną buvo organizuota apskrito stalo diskusija „Medinio paveldo (iš)likimas“, kurioje renginio dalyviai aptarė teorinių bei praktinių užsiėmimų rezultatus, išsakė savo nuomones bei pasiūlymus tiek dėl medinio paveldo apsaugos bei tvarkybos, tiek dėl panašaus pobūdžio mokymų bei seminarų rengimo.
 
Džiugu, kad mokymai sulaukė tikrai nemažai medinio paveldo objektams neabejingų skirtingų profesijų žmonių dėmesio, nes šiame renginyje per penkias dienas dalyvavo apie 80 dalyvių.
 
Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos bei Lietuvos liaudies buities muziejus. Projekto informacinis partneris – portalas SA.lt
Paskutinį kartą redaguota2018 - 09 - 24

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas