Titulinis
Naujienos
2018 - 04 - 23

Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (II knyga) sutiktuvės

17499129_980858335383706_1060817668914640557_n-a50b19c4648726c482e19f7fa85abed5.jpg
2018 m. balandžio 26 d. 13.00 val. Rambyno regioninio parko Lankytojų centre (Nemuno g. 4, Bitėnai, Pagėgių sav.) vyks susitikimas su doc. dr. Martynu Purvinu ir architekte Marija Purviniene, o 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai) vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (II knyga) sutiktuvės.
 
Knygos pristatyme dalyvaus knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė, leidėjo – VšĮ „Vorutos“ fondo – atstovai: knygos redaktorė Irma Stadalnykaitė ir „Vorutos“ laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.
 
Doc. dr. Martynas Purvinas – Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijų laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas („Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ rengėjas), Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausios istoriografinės medžiagos Lietuvoje ir užsienyje.
 
2015 m. pradėtas knygų, skirtų senųjų gyvenviečių prie Nemuno žemupio istorijai, ciklas. Šioje antroje ciklo knygoje pristatoma Mažosios Lietuvos gyvenviečių, esančių abipus Nemuno – ne vien dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ir Karaliaučiaus krašte – istorinė raida, atskleidžiami karų ir nepalankių režimų nulemti praradimai. Istorinė kelionė pradedama Lietuvos Respublikoje esančiais Mikytais (žinoma svarbių kelių sankryža). Keliaujama per Lietuvos Respublikos žemėje esančius Bitėnus ir Bardėnus, Krakoniškius, Kampius ir Mažuosius Lumpėnus, Šakininkus ir Prūselius, Panemunę, Plaušvarius ir Plaušvarėlius, Būbliškę, Jovarynę ir Jėgininkus, Nausėdus, Pelenius, Vičius ir Užpirdžius, Vingę, Kucius ir Johanesbergą, Lazdėnus ir Sutkaičius, Pervalkiškius, Brantiškius, Leitvarius ir Pilvarius, Variškius ir Gėgės upę, Plaškius, Miuleriškius, Pageldynus ir Šunelius, Karceviškius, Jonaičius, Galzdonus ir Šiaudyčius.
 
Aprašomi dabartinio Karaliaučiaus krašto plote – kairiajame Nemuno krante stovėję Paskalviai, buvusi Mažosios Lietuvos neoficialioji sostinė Tilžė, Stulbeikis ir Spitrė, Šilgaliai ir Dvišakiai, Kalviai ir buvusi laivyba Nemunu, Jėgeriškiai, Šancinė, Gilijos atšaka ir krašto vandens keliai, tradicinis sielių plukdymas, Baltrušaičiai, Kampiniškiai, Urbantaičiai, Baltruškiemiai ir Giniškiai, kairiakrančiai Karceviškiai, Skulbėtvariai, Seliai ir senovinė Ventainės pilis, Kaukėnai ir jų dvarai, Kliokiai, Suteliškiai, Kaplaniškiai, Kaukėnėliai, Labeikė ir Kankoliškiai.
 
Dalies tų paupio gyvenviečių šiandien nebėra nei žymės, jas primena tik įrašai senuose dokumentuose. Daug žinių apie tas vietoves Lietuvoje skelbiama pirmą kartą. Nuo 1970 m. M. Purvinas padarė apie 60 tūkst. senovinių objektų nuotraukų Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, dauguma knygos iliustracijų – 1990–2000 m. jo darytos nuotraukos.
Organizatoriai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, Rambyno regioninio parko direkcija, VšĮ „Vorutos“ fondas.
Paskutinį kartą redaguota2018 - 04 - 23

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas