Titulinis
Europos paveldo dienos
2014
2014 - 09 - 29

Europos paveldo dienos 2014 Kėdainių rajone

Tarpukario Kedainiu modernas-red-abc4e6070a926e46686632e7fa624083.jpg
2014 m. Europos paveldo dienų renginiai Kėdainiuose buvo skirti Kėdainių rajono visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimui su XX a. pradžios aktualijomis: carinio laikotarpio pabaiga, nepriklausomos valstybės atkūrimu, greta politinių procesų vykusiu kultūriniu gyvenimu bei materialiais jo ženklais, išlikusiais ir sunaikintais.
 
Rugsėjo 19 dieną, 2014 metų Europos paveldo dienų atidarydamas įvyko Daugiakultūriame centre, dalyvaujant rajono mero pavaduotojai Nijolei Naujokienei, kuri pasidžiaugė pristatoma Dailės mokyklos mokinių paroda ir pabrėžė, kad kiekvienais metais rajone vyksta Europos paveldo dienos įvairiomis temomis ir Kėdainiai visada turi ką naujo pasiūlyti pamatyti ir išgirsti kėdainiečiams ir miesto svečiams.
 
Pranešimą „Tarpukario Kėdainių modernas" Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius pradėjo filmo „Spalvota Lietuva 1938 m." ištrauka, kurioje užfiksuoti vaizdai iš tarpukario Lietuvos miestų ir krašto modernios architektūros pastatų ir statinių statybų – visuomeninių pastatų, privačių kotedžų, tiltų. Filmo kadruose užfiksuota Laikinosios sostinės Kauno architektūra, modernūs Kėdainių gimnazijos ir apskrities ligoninės pastatai, įspūdingi Raudondvario tilto per Nevėžį ir Lyduvėnų geležinkelio tilto per Dubysą vaizdai. Ekspresyvūs filmo kadrai ir darniai sukomponuota kariljono varpų muzika perteikia veržlų jaunos Nepriklausomos Lietuvos siekį kurti modernią Valstybę bei nepriekaištingą epochos skonį.
 
Po filmo peržiūros A. Juknevičius pristatė tarpukario laikotarpį (1918–1940 m.), kuris buvo vienas reikšmingiausių Kėdainių ekonomikos, plėtros ir architektūros laikotarpių. „Kėdainiuose modernaus požiūrio į miesto plėtrą ir statybą pradininku buvo šveicarų kilmės architektas Eduardas Peyeris, 1922 m. parengęs miesto rekonstrukcijos planą. Jo sumanymas buvo įgyvendintas tik iš dalies: suformuota ištuštėjusi buvusios Radvilų dvarvietės teritorija ant dešiniosios viršutinės Nevėžio terasos, išplatinta Josvainių gatvė ir apstatyta liaudiškos architektūros mediniais bei istorizmo stiliaus mūriniais namais. Pastarasis stilius, kuriam būdingas bokštelių, erkerių, mezoninų ir mansardų komponavimas XX a. antrajame ir trečiajame dešimtmečiuose išpopuliarėjo daugelyje Europos šalių. Lietuvoje jį kūrė iš Rusijos sugrįžę architektai.
 
Istorizmo stiliaus bruožus Kėdainiuose reprezentuoja 1923 m. prie Kranto 1-ios g. pastatyta spaustuvė (dabar Č. Milošo g. 5), 1924 m. prie Gedimino (dabar Didžioji) g. pastatytas pirmasis kino teatras „Milda" (dabar kavinė „32 ratai"), 1926 m. prie Stoties (dabar S. Dariaus ir S. Girėno) g. išmūrytas raudonų plytų namas (dabar Aušros g. 1) ir 1927 m. Didžiosios Rinkos aikštės šiauriniame pakraštyje pastatytas dviejų aukštų mūrinis namas su dailiu erkeriu (dabar Didžioji g. 2)", teigė pranešėjas.
 
Rugsėjo 20 dieną rinkomės Didžiosios rinkos aikštėje prie paminklo Jonušui Radvilai. Čia mūsų laukė autobusiukas, kuriuo vykome į Vydūno g. ir apžiūrėjome J. Paukštelio namą, pastatytą pagal architekto B. Elsbergo projektą, S. Dariaus ir S. Girėno g. apžiūrėjome išlikusius moderno stiliaus pastatus, grįždami užsukome į Kėdainių miesto parką ir apžiūrėjome minaretą. Ekskursiją „Kėdainių miestas ir architektūra tarpukariu" vedė VšĮ „Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro" gidė, kelionių vadovė Edita Mongirdaitė. Buvo pasakojama apie Kėdainių miesto plėtros planus. Naujiems namams statyti suplanuoti 7 kvartalai Stoties (dab. J. Basanavičiaus g.) šiaurės vakarų pusėje už ligoninės, buvusiose dvaro žemėse. Senamiesčiui skiriamas didelis dėmesys: daugelis namų rekonstruota, atstatyta, perstatyta ar naujai pastatyta. Miesto plėtra ypač suintensyvėjo po 1931 m. 1937 metais parengtas ,,mūro rajono projektas", pagal kurį dešiniajame Nevėžio krante, tarp Smilgos, Radvilų ir Lauko gatvių, taip pat palei Stoties gatvę (dabartinė J. Basanavičiaus g.) iki Smilgos, leista statyti tik mūrinius namus. Naujai išplanuotame naujamiestyje suplanuota 400 naujų sklypų, kuriuose iki 1937 m. pastatyti 154 namai. Grįžę apžiūrėjome Kėdainių senamiestyje išlikusius motorinius malūnus, tai unikalūs architektūros paminklai, Mikalojaus Daukšos biblioteką (tarpukariu apskrities valdyba, 1920 m. biblioteka, 1922 m. – muziejus), Kranto II g. kvartalas (suformuotas N. Rozenkvisto po 1914 m. gaisro) Kėdainių spaustuvę Č. Milošo g., pirmąjį kino teatrą Kėdainiuose Didžiojoje g. (1920 m.), Vieversio kliniką (1937 m.), buv. knygynas ,,Spaudos fondas" ties Didžiosios/Josvainių g. kampu, buv. kavinę ,,Karališkieji kiškiai" (XX a. III dešimtm.) – pastatas Josvainių/Didžioji g. (1934 m.), moderno stiliaus Šaulių sąjungos būstinė Radvilų g., Autobusų stotis (atstatyta, dabar Lietuvos paštas) ir kt.
 
Rugsėjo 21 dieną pilnas autobusas – 54 kėdainiečiai išvykome į pažintinę ekskursiją po Kauno Naujamiestį. Tema „Nepriklausomos valstybės atkūrimo atspindžiai XX a. pradžios Kauno architektūroje" ekskursiją vedė architektė-restauratorė Asta Prikockienė: „Tai yra laikotarpis tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų, apimantis daugiau nei 20 metų – 1918-1939m. Tuo metu visoje Lietuvoje buvo statomi pačių įvairiausių stilių ir paskirties pastatai, bet akivaizdžiai pats didžiausias fenomenas – Kauno architektūra, kuri ir dabar, beveik po šimto metų, gali būti kultūros, išraiškos ir kokybės pavyzdžiu", - teigė pranešėja. Ekskursiją pradėjome nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, pastatytos 1933-40 m. architekto Karolio Reisono. Tai žymiausias ir moderniausias sakralinis pastatas tarpukario Lietuvoje, tautos prisikėlimo ir nepriklausomybės simbolis. Novacija pasaulinėje bažnyčių statybos istorijoje buvo plokščias stogas – terasa, skirta apeigoms. Joje gali tilpti du tūkstančiai maldininkų, viduje – trys. Iki sovietų okupacijos 1940 m. nebuvo baigta įrengti. 1952 m. perdirbta į radijo gamyklą. 1988 m. grąžinta tikintiesiems. Per 1989-2006 m. atstatyta (architektai – Henrikas Žukauskas, Algimantas Sprindys). Apžiūrėjome bažnyčios kolumbariumą.
 
Funikulieriumi nusileidome į V. Putvinskio gatvę, kurioje buvome supažindinti su daugybe modernizmo pastatų: tai gyvenamieji namai, Kauno menininkų namai. Toliau keliavome pro Vytauto Didžiojo karo muziejų, Filharmoniją, Lietuvos banką, Centrinį paštą, Kauno muzikinį teatrą, Kauno m. savivaldybę ir kt.
 
Visų renginių lankytojams buvo išdalinta brošiūra, išleista lietuvių ir anglų kalbomis „Tarpukario Kėdainių modernas".
 
Visi renginiai buvo nemokami. Renginius finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
 
Kėdainių raj. sav. informacija
Mero pavaduotoja taria sveikinimo žodį Kėdainių dailės mokyklos mokinių darbų paroda 'Tarpukario Kėdainių modernas' Ekskursija 'Kėdainių miestas ir architektūra tarpukariu'. Dalyviai Didžiosios rinkos aikštėje Įdomiai ir turiningai ekskursiją vedė architektė-restauratorė Asta Prikockienė 'Nepriklausomos valstybės atkūrimo atspindžiai XX a. pradžios Kauno architektūroje'. Dalyviai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios terasoje
 
Paskutinį kartą redaguota2014 - 10 - 14

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas