Titulinis
Projektų vykdymas
2019
2019 - 12 - 23

Publikuotas naujas Vilniaus sentikių paveldo pažinimui skirtas leidinys

Sentikiu paveldas Vilniuje 2019 foto-1a21e91e4c358c85a26ad648c17305d9.JPG
Leidinio idėja – atskleisti ir suprantamai paaiškinti sentikių Užtarėjos cerkvės ir jos komplekso Vilniuje paveldo vertes ir istorinę kultūrinę reikšmę plačiajai visuomenei. Tuo tikslu parengtas dvikalbis (lietuvių ir rusų k.) iliustruotas pažintinis-informacinis ir šviečiamasis leidinys „Sentikių paveldas Vilniuje: Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas“. Tekstų ir idėjos autoriams – istorikui Grigorijui Potašenko ir menotyrininkei Mari-Liis Paaver – kartu rengiant knygą, buvo atlikti ir kai kurie nauji tyrimai.
 
Pirmą kartą į šį sentikių paveldo Vilniuje objektą žvelgiama kur kas nuosekliau ir kompleksiškiau– kaip į sentikių sakralinio, kultūrinio, architektūrinio ir kitokio nekilnojamo paveldo (ir sykiu iš dalies kaip kilnojamojo ir dvasinio paveldo) kompleksą Naujininkuose (adminstraciškai - Rasose), o ne pavienį statinį, objektą ar reiškinį. Tam skirtas įvadas ir šeši tematiniai šios knygos skyriai. Leidinyje detaliau atskleidžiama, kad grakšti sentikių Užtarėjos cerkvė nuo 1901 m. buvo ir išlieka ryški dominantė istoriniame Naujojo pasaulio, o dabar Naujininkų/Rasų miestovaizdyje (Vilniaus pietinėje dalyje).
 
Ši mūrinė cerkvė ir jos kompleksas yra dvasinis ir administracinis Vilniaus ir visos Lietuvos sentikių bažnyčios centras. Cerkvės pastatas iškilo XIX a. 9 dešimtmetyje, o cerkve tapo 1901 m., varpinė iškilo 1905–1906 m. Tai yra vienintelė neoklasicistinio ir neorusiško stiliaus sentikių cerkvė Lietuvoje. Cerkvės kompleksą Naujininkų g. 20 istoriškai sudarė ir dabar sudaro daugiau nekilnojamojo paveldo objektų: greta veikiančios cerkvės ir teritorijos aplink ją (šventoriaus) yra bendruomenės namai, už cerkvės tvoros liko buvę mediniai bendruomenės namai ir kartu mokykla (dabar gyvenamais namas Naujininkų g. 24), prieglaudos pastatas, taip pat veikiančios kapinės, įkurtos 1825 m., bei šalia esantis naujas kapinių sklypas (veikia nuo 2009 m.).
 
Leidinyje publikuojama virš 80 iliustracijų. Tarp jų yra retų senų fotografijų ir naujų dar nepublikuotų panoraminių ir miestovaizdžio nuotraukų su sentikių cerkvės kompleksu Naujininkuose ir/ar Rasose. Gyvenamasis namas Naujininkų g. 24, anksčiau priklausęs Vilniaus sentikių bendruomenei, yra vienintelis objektas iš viso Užtarėjos cerkvės komplekso, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
 
Parengtas dvikalbis leidinys skirtas plačiajai sostinės bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, šalies ir užsienio (rusakalbiams) turistams, taip pat gidams, mokytojams, dėstytojams, rengiant turistines ar mokomąsias ekskursijas, kultūrinio ir religinio turizmo plėtros programas. Tikimės, kad jis pasitarnaus ir paveldosaugos specialistams, rengiant teritorijų planavimo ir kultūros paveldo objektų, vietovių tvarkybos projektus. Viliamės, kad šis leidinys skatins geresnį šio nekilnojamo, kartu dalinai kilnojamojo (ikonos) ir dvasinio sentikių paveldo Vilniuje pažinimą, sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, o perspektyvoje jo atgaivinimą bei tinkamesnę apsaugą.
 
Grigorijus Potašenko, Mari-Liis Paaver, Sentikių paveldas Vilniuje: Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas / Iš rusų į lietuvių kalbą tekstą vertė Violeta Meiliūnaitė. Dizainą kūrė ir maketavo Deimantė Rybakovienė =Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер,Наследие староверов в Вильнюсе: Свято-Покровский храм и его комплекс / Редактор русского языка Надежда Морозова. Дизайн и верстка Дейманте Рыбаковене. Vilnius: Petro ofsetas, 2019, 144 p.
 
Leidinį parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus sentikių religinė bendruomenė
 
Paskutinį kartą redaguota2020 - 02 - 04

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas