6. SVARSTYTA. Šiaulių mieste P. Višinskio g. atidengto lauko akmenų grindinio fragmentų vertinimo klausimą pristatė archeologas K.D. Pristatyti planai, nuotraukos. Informavo, kad vykdant statybos darbus rasti lauko akmenų grindinio fragmentai. Minimi lauko riedulių grindinio fragmentai turėtų būti paskirti XIX a. II pusei – XX a. I pusei. Grindinys nepatenka į Šiaulių senojo miesto vietą. Grindinys yra visame gatvės plote. Pakraščiuose žadama kloti šaligatvius, centrinėje dalyje – inžinerinių komunikacijų trasos tiesimo darbus. Pateikė fotofiksacijas kuriose matomas grindinys iki Vytauto g. Tikėtina, kad grindinys tarpukarinio laikotarpio. Pagal projektą turėtų ardyti, centrinėje dalyje išlikti. Gatvėje intensyvus eismas. Nėra sprendimų, kad būtų saugojama in situ. Informavo, kad yra Šiaulių miesto savivaldybės prašymas, kad jei Vertinimo taryba sutiks, kad nėra vertingoji savybė, bent jau įrašytų sąlygą, naujose altitudėse įkonponuoti šaligatvių vietose, kad būtų matyti jog buvo grindinys, išskiriant gatvės plotį. Šiuo metu Šiaulių m. nėra istorinės dalies ir XIX-XX a. objektai nėra saugomi. M. Mankus, teiravosi: kaip kitose (atrastų grindinių) vietose daroma? Atsakė, kad Vilniaus g. yra numatyti tašytų lauko akmenų inkliuzai, kitoje altitudėje. Vasario 16-osios g. situacija tokia pati kaip P. Višinskio g. Buvo sutarta gatvės plotį parodyti grindiniais. L. Kvizikevičius atkreipė dėmesį, kad yra teisinė problema. Grindiniai yra inžineriniai įrenginiai, o turi svarstyti Vertinimo tarybos. Grindinių yra visur. Kol nebus bendro išaiškinimo, bus nuolat kreipiamasi į Vertinimo tarybas ir dėl rekomendacijų, ir dėl apsaugos suteikimo, o kiekviena taryba turi teisę spręsti savaip. Tačiau tiek savivaldybės, tiek projektuotojai nesivadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kad projektavimas turi būti vykdomas tyrimų duomenimis, o tyrimai vykdomi statybų metu. Miestas neturi koncepcijos kaip jį tvarkyti. I. Staniūnienė klausė, kaip patys archeologai vertina grindinį bei pasisakė, kad jei archeologai vertina kaip nevertingą grindinį, tai projektuotojai projektuoja taip kaip jiems atrodo. K. D. pasisakė, kad idėja yra ta, jog dalį lauko akmenų su naujais pagrindais panaudoti šaligatviams, tuo parodant, kad gatvė buvo grįsta. I. Staniūnienė pasisakė, kad grindinį galima pademonstruoti ne tik ant šaligatvių, bet ir važiuojamoje dalyje. Nėra jokių apribojimų, nes nepatenka į paveldo teritorijas. M. Mankus atkreipė dėmesį, kad jau sprendžiame projektavimus klausimus, o tai ne šios Vertinimo tarybos užduotis. Sekretorė pakartojo posėdžio klausimą “Šiaulių m., P. Višinskio g. atidengto grindinio fragmentų vertinimo klausimas.” Vertinimo taryba turi pasisakyti ar rengti apskaitos dokumentaciją apsaugos suteikimui ar nerengti. L. Kvizikevičius pasisakė, kad nežinoma tiksli grindinio data. Tikėtina, kad tarpukaris. Tyrimai nepadaryti, Vertinimo taryba turi priimti sprendimą tik iš nuotraukų. Iš jo praktikos tokie grindiniai pripažįstami nevertingais, bet jei grindinys eina per visą gatvę, tai dalis grindinio galėtų būti išsaugoma, bet Vertinimo tarybos negali projektuoti. Tai turi nuspręsti Šiaulių miesto savivaldybė. Sekretorė, klausė koks Vertinimo tarybos sprendimas ir jo motyvas? Posėdžio pirmininkas atsakė, kad Šiaulių mieste P. Višinskio g., atidengto lauko akmenų grindinio fragmentams, galimai datuojamiems XIX a. II p.-XX a. I p., nerengti apskaitos dokumentacijos. Priimto sprendimo motyvas: neaiškus laikotarpis, nėra atlikti tyrimai, grindinys nepatenka į urbanistinę vietovę, architektūriniu požiūriu turėtų spręsti Šiaulių miesto savivaldybė. Visi Vertinimo tarybos nariai pritarė ir balsavo už. Priimto sprendimo motyvai išdėstyti garso įraše, kuris yra sudėtinė protokolo dalis.

 

NUTARTA. Šiaulių m., P. Višinskio g., atidengto grindinio fragmentams, datuojamiems XIX a. II p.-XX a. I p., nerengti apskaitos dokumentacijos.

 

Pastaba: posėdžio skaitmeninis garso įrašas perkeltas į kompiuterinę laikmeną.