Titulinis
Vertinimo tarybos
Vertinimo tarybų sprendimai
2021 - 02 - 23

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas

 

 

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KETVIRTOSIOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2021 m. vasario 10 d. Nr. VL-1

Vilnius

 

Posėdžio pradžia: 2021-02-10, 13.00 val.

Posėdžio pabaiga: 2021-02-10, 13.43 val.

Posėdžio būdas: nuotolinis (per Zoom platformą).

Posėdžio pirmininkas: doc. dr. Aleksiejus Luchtanas.

Posėdžio sekretorius: Augustina Kurilienė.

Dalyvauja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) nariai: dr. Povilas Blaževičius, dr. Džiugas Brazaitis, doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, Ieva Masiulienė, doc. dr. Algimantas Merkevičius, dr. Gediminas Petrauskas, dr. Gintautas Rackevičius  (7 nariai iš 7).

Ne Vertinimo tarybos nariai – archeologas O.F., architektas E.P., projekto vadovė M.N., Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) direktorius A.G., LNDM Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas A.S., LNDM vyr. architektas M.S., Kultūros paveldo centro Vietų skyriaus vedėjas A.S.
 
NUSIŠALINIMAI:  nėra.
 
 

SVARSTYTA:

1. Dėl statinių liekanų, atidengtų 2020 m. archeologinių tyrimų metu Vilniaus m., Vilniaus g. 24 vertinimo ir jų nustatymo Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) vertingosiomis savybėmis tikslingumo.

 

 

KALBĖJO:

1. Klausimą pristatė O.F., M.N. ir E. P.

2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų (leidimas atlikti archeologinius tyrimus LA-156, 2020-06-19 išduotas D.T.) adresu Vilniaus g. 24, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) pietinio korpuso liekanų pastato (32317) teritorijoje ir aplinkoje rezultatus pristatė O.F.

O.F. pristatė reikšmingesnius Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso teritorijoje vykdytus archeologinius tyrimus. Komplekso pažinimui yra svarbūs 1979-1982 m. tyrimai (vad. G. Vaitkevičiaus), kurių metu buvo atidengtas šiaurinio paviljono (27459) bokštas, 1990 m. tyrimai (vad. G. Stankevičiaus), kurių metu buvo atrastas rytinio korpuso arba kitaip centrinis bokštas, taip pat 2020 m. tyrimai, kuomet prie pietinio korpuso buvo atidengta dalis bokšto pamatų.

2020 m. tyrimų tikslas buvo ištirti 1,5–2 m pločio tranšėjas/perkasas, reikalingas atlikti pamatų hidroizoliaciją.  Pietinio korpuso teritorijoje ir aplinkoje archeologiniai tyrimai pradėti nuo rūsio archeologinių žvalgymų. Kadangi pastato statybos metu buvo įsigilinta 1,5 m žemiau įžemio, kaip ir buvo tikėtasi, rūsio tyrimai nebuvo rezultatyvūs.

Vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus buv. tarpuvartės (bromo) teritorijoje ištirta 41 m2 dydžio perkasa (Nr. 1). Iki 1,5 m gylio joje fiksuoti XIX–XX a. radiniai. Giliau rasta jau ankstyvesniais laikotarpiais datuojamų radinių, o 40 cm virš įžemio fiksuotas sluoksnis, kuris pagal radinius (buitinės keramikos šukes, plokštinius koklius, tretininko kapšelio apkalą, Žygimanto Augusto denarą) datuojamas XVI–XVII a., t.y. iki rūmų statybos ir rūmų statybų laikotarpiais. Pasiekus įžemį, 2,5–3 m gylyje atidengti visų tarpuvartės plotą ribojančių sienų pamatai.

Detalieji archeologiniai tyrimai prie pietinio korpuso vakarinės sienos vykdyti taip pat siekiant atidengti pamatus ir demontuoti esamą dujotiekio trasą. Tiriant perkasą (Nr. 4) esamo dujotiekio vietoje atidengtas mūro fragmentas. Kadangi mūro plytų rišimo būdas sukėlė abejonių, perkasą nuspręsta išplėsti. Praplėtus tyrimų plotą, nustatyta, kad mūras tęsiasi toliau vakarų kryptimi. Kadangi kelta prielaida, jog tai gali būti dar nežinomo bokšto pamatų dalis, perkasa dar kartą praplėsta iki 200 m2 dydžio. Tyrimų metu viršutiniuose sluoksniuose fiksuota daug metalo laužo, susijusio su 1912 m. statybos darbais. Prie pastato sienos fiksuoti skliauto fragmentai. Mūras stipriai apardytas įrengiant dujotiekio, elektros trasas. Taip pat fiksuotas sluoksnis, siejamas su II Pasaulinio karo II pusėje įvykusiu gaisru. Iš viso atidengtas mūras perkasoje užėmė 170 m2 plotą. Jį sudarė 1 vidurinė ir 2 išorinės sienos, orientuotos vakarų–rytų kryptimi. Vakarinėje perkasos dalyje atidengta buvusį paviljono rūsį skyrusi šiaurės–pietų kryptimi orientuota siena. Perkasos rytinėje dalyje mūras jungėsi su pietinio korpuso pamatais. Sienos viršutinėje dalyje buvo 1,1 m storio, kiek platėjančios gilyn. Vakarų-rytų kryptimi orientuota siena skyrė atidengtą rūsio dalį į dvi, beveik vienodo dydžio patalpas: šiaurinę ir pietinę. Rūsio šiaurinėje patalpoje atidengta kelių sluoksnių grindų danga, klota iš plytų. Ankstyviausiai dangai naudotos plytos su braukomis (kurių aptikta ir tiriamame grunte). Rūsio grindų dėl didelio gylio (3,8 m) ir sienų nestabilumo nutarta neardyti, palikti in situ. Siekiant įvertinti stratigrafiją ištirti 2 šurfai. Prie šiaurinės sienos ištirtame šurfe fiksuotas iki 1 m žemiau grindų lygio besitęsiantis maišytas sluoksnis. Tai leido pakeisti interpretaciją dėl grindų datavimo, t.y. jei anksčiau manyta, kad jos gali būti datuojamos XVI a., maišytas sluoksnis leido daryti prielaidą dėl jų įrengimo (iš antrinio panaudojimo plytų) vėlyvesniu laikotarpiu.

Rūsio pietinėje patalpoje taip pat ištirti 2 šurfai. Prie sienos tirtame šurfe atidengtos iš kalkinio skiedinio maišyto su cementu betonuotos grindys, o prie esamo pastato tirtame šurfe atidengta anga su katilu. Tai rodo, kad pietinėje patalpoje buvo įrengta katilinė, iš kurios vamzdžiai per atidengtą angą buvo nuvesti į esamo pastato rūsį. Pietinėje patalpoje taip pat fiksuoti gaisro, pagal radinius, spėjama įvykusio apie 1942–1944 m., pėdsakai. Manoma, kad po šio gaisro patalpos buvo apleistos. Tyrimų metu atidengta pusė pietvakarinio bokšto rūsio. Kita dalis, esanti važiuojamąja dalimi netirta. Archeologiniai tyrimai čia galbūt bus vykdomi ateityje.

Projekto vadovė M.N. ir architektas E.P. pristatė Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) rytų paviljono liekanų pastato (32316), pietinio korpuso liekanų pastato (32317) ir pietų paviljono vietos 2019–2020 m. atliktus architektūrinius tyrimus. Būtent pietų paviljono vieta plačiausiai pristatyta aptariant archeologinių tyrimų rezultatus.

Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų statybų pradžios data tiksliai nežinoma. Visgi manoma, kad jau 1651 m. buvo pastatyta pagrindinė rūmų dalis, įrengta didžioji dalis patalpų, o rūmai statyti 1646-1655 m. Rūmus sudarė penki stačiais kampais plane išdėstyti trijų aukštų paviljonai bei pastaruosius jungę keturi dviaukščiai korpusai. Rūmai taip ir nebuvo pabaigti. Pietiniai paviljonai (prie Liejyklos g.) iki rūmų suniokojimo 1655 m. liko nepabaigti. 1662 m. rūmų statybos darbus atnaujino Boguslavas Radvila. Visgi pietiniai paviljonai, atrodo, taip ir liko neužbaigti. Rūmai nukentėjo XVIII a., Šiaurės karo metu. 1807 m. Domininkas Radvila rūmus perleido Vilniaus labdarybės draugijai. Nors rūmai ne kartą buvo remontuojami, galima išskirti du pagrindinius statybos/rekonstrukcijos etapus: XVII a. ir 1912 m.

2020 m. tyrimai vykdyti pietinio korpuso teritorijoje ir aplinkoje. Pagrindiniai radiniai (mūro fragmentai) atidengti buvusios tarpuvartės-įvažiavimo į kiemą (bromos) ir pietinio paviljono (buvusio bokšto) vietose.

Buvusios tarpuvartės-įvažiavimo į kiemą vietoje, rūsio lygyje, po rytine tarpuvartės siena atidengti masyvūs stulpai, pastatyti dar I etape. Manoma, kad pradžioje buvo planuota kiek kitokia korpuso struktūra. Minėti stulpai galėjo būti pastatyti planuojant pirmame aukšte įrengti salę. Tačiau Boguslavui perėmus rūmų statybą, pirminis korpuso planas pakeistas, būsimos tarpuvartės sienos pastatytos ant naujų pamatų, rūsiai šioje vietoje neplanuoti (sienose nebuvo durų angų). Buvusios tarpuvartės vietoje atidengtų sienų pamatų fragmentai siejami su Jonušo Radvilos statybomis, juos numatoma eksponuoti rūsiuose.

Prie pietinio korpuso vakarinės sienos (pietinio paviljono vietoje) atidengti pietvakarinio bokšto fragmentai – dviaukščio korpuso sienos ar jų fragmentai (iki dviaukščio korpuso karnizo) ir bokšto pietrytinė žemutinė dalis (pirmo aukšto sienų lygyje). Išskiriami du jo etapai: XVII a. vidurio statybos ir 1912 m. rekonstrukcijos laikotarpiai. Ankstyviausio, I statybos etapo mūrai išlikę visose atidengto pietvakarinio bokšto rūsių sienose, tačiau po 1912 m. rekonstrukcijos I etape suformuotų architektūrinių elementų beveik neliko: išardžius XVII a. skliautus buvo įrengta Akermano tipo perdanga šiaurinėje patalpoje, padidinti langai, suprojektuotas įėjimas į rūsius.

Pietinėje patalpoje didžioji dalis sienų datuojama 1912 m., sienų pamatų fragmentai,  išlikusių skliautų dalys, skliautus skyrusios arkos, anga vakarinėje sienoje, bei anga (ar niša) sienoje tarp rūsių priskiriami I statybos etapui.

Šiaurinėje patalpa 1912 m. buvo stipriai rekonstruota: buvo permūryta dalis sienos, įrengta laiptinė prie šiaurinės sienos, Akermano tipo perdanga, permūrytos ar pertinkuotos sienos. Iš I  statybos etapo yra išlikę mūro fragmentai su arkų liekanomis.  

Viso šio korpuso žemutinė dalis yra statyta Jonušo Radvilos, I statybos etapu. Sprendžiant pagal rytų paviljoną, manoma, kad pietvakarinis bokštas tuo metu buvo pastatytas dviejų aukštų. Neaišku, ar buvo pastatytas trečias aukštas. Po 1912 m. rekonstrukcijos pietvakarinio bokšto išplanavimas buvo stipriai pakeistas, ypač centrinėje dalyje. Apie 1960 m., kai buvo griaunami Vilniaus ir Liejyklos g. sankirtoje stovėję pastatai, iki gatvės lygio buvo nugriauti ir po 1912 m. rekonstrukcijos išlikusi pietvakarinio bokšto dalis.

Pristačius archeologinius ir architektūrinius tyrimus, doc. dr. A. Luchtanas paklausė, ar numatoma pietvakarinio bokšto fragmentus eksponuoti. M.N. informavo, kad, situacija šioje vietoje yra komplikuota, nes nėra sutvarkytas sklypų klausimas: dalis atidengto bokšto fragmentų patenka į LNDM sklypą, dalis – į savivaldybei priklausantį sklypą, likusi netirta bokšto dalis yra po važiuojamąja dalimi, t. y. gatvės sklype. Todėl bet kokie tolesni planai komplikuoti.  Dalies bokšto atstatymas buvo numatytas rengiant projektą ir tai yra vienas žingsnių į buvusio tūrio atkūrimą.

Nesant papildomų klausimų, Vertinimo tarybos pirmininkas doc. dr. A. Luchtanas pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti.

Kas už tai, kad turi būti rengiamas Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas, 2020 m. archeologinių tyrimų metu Vilniaus m., Vilniaus g. 24, atidengtus sienų pamatų (buvusios tarpuvartės plote) ir pietvakarinio bokšto fragmentus, datuojamus XVII a., nustatant vertingosiomis savybėmis?

Už: dr. P. Blaževičius, dr. Brazaitis, doc. dr. A. Luchtanas, I. Masiulienė, doc. dr. A. Merkevičius, dr. G. Petrauskas, dr. G. Rackevičius (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Rengti Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, 2020 m. archeologinių tyrimų metu Vilniaus m., Vilniaus g. 24, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) pietinio korpuso liekanų pastato (32317) ir pietinio paviljono teritorijose ir aplinkoje atidengtus sienų pamatų (buvusios tarpuvartės plote) (perkasa Nr. 1) ir pietvakarinio bokšto fragmentus (perkasa Nr. 4), datuojamus XVII a., nustatant vertingosiomis savybėmis.

Priimto sprendimo motyvai: statinio liekanos atitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.

 

 

NUTARTA:

1. Rengti Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, 2020 m. archeologinių tyrimų metu Vilniaus m., Vilniaus g. 24, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (752) pietinio korpuso liekanų pastato (32317) ir pietinio paviljono teritorijose ir aplinkoje atidengtus sienų pamatų (buvusios tarpuvartės plote) (perkasa Nr. 1) ir pietvakarinio bokšto fragmentus (perkasa Nr. 4), datuojamus XVII a., nustatant vertingosiomis savybėmis.

 

 

PASTABA: Kompiuterinėje laikmenoje saugoma su šiuo posėdžiu susijusi medžiaga:

1. Posėdžio garso įrašas (1 failas).

2. Fediajevas, O., Tetereva, D. Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų kompleksas (752), Vilniaus g. 24, Vilniaus m., detaliųjų archeologinių tyrimų pažymas Nr. 1; Purlys, E. Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų kompleksas (752) Vilniaus g. 24. Korpusas Liejyklos g. 2. Sienų prie buv. Įvažiavimo į kiemą pamatai. Architektūrinių tyrimų išvadų santrauka; Fediajevas, O. Pažyma apie archeologinių tyrimų metu aptiktus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso pietvakarinio bokšto pamatus; Purlys, E. Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų kompleksas (752) Vilniaus g. 24, Vilnius. Korpusas Liejyklos g. 2. Jonušo Radvilos rūmų pietvakarių bokšto rūsiai. Architektūriniai 2020 m. archeologinių tyrimų metu atkastų mūrų tyrimai. I dalis (1 aplankas, 3 failai).

 

 

 

Vertinimo tarybos pirmininkas                                                            doc. dr. Aleksiejus Luchtanas

 

 

Vertinimo tarybos sekretorė                                                                                    Augustina Kurilienė  

Paskutinį kartą redaguota2021 - 02 - 23

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas