Titulinis
Vertinimo tarybos
Vertinimo tarybų sprendimai
2021 - 02 - 23

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KETVIRTOSIOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2021 m. vasario 10 d. Nr. VL-2

Vilnius

 

Posėdžio pradžia: 2021-02-10, 13.50 val.

Posėdžio pabaiga: 2021-02-10, 15.17 val.

Posėdžio būdas: nuotolinis (per Zoom platformą).

Posėdžio pirmininkas: doc. dr. Aleksiejus Luchtanas.

Posėdžio sekretorius: Augustina Kurilienė.

Dalyvauja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) nariai: dr. Povilas Blaževičius, dr. Džiugas Brazaitis, doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, Ieva Masiulienė, doc. dr. Algimantas Merkevičius, dr. Gediminas Petrauskas, dr. Gintautas Rackevičius  (7 nariai iš 7).

Ne Vertinimo tarybos nariai –  Kultūros paveldo centro Vietų skyriaus vedėjas Arūnas Strazdas.
 
NUSIŠALINIMAI:  nėra.
 
 

SVARSTYTA:

1. Dėl Vaiguvos radimvietės, Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Vaiguvos k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto rengimo tikslingumo;

2. Dėl Gabšių akmens-riboženklio, Raseinių r. sav., Raseinių sen., Gabšių k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto rengimo tikslingumo;

3. Dėl Vareikių kalvos, Jonavos r. sav., Upninkų sen., Vareikių k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto rengimo tikslingumo;

<...>.

 

 

KALBĖJO:

1–3 klausimus pristatė A. Strazdas.

1. Pristatytas klausimas dėl Vaiguvos radimvietės ir apskaitos dokumentacijos jai rengimo tikslingumo. A. Strazdas informavo, kad 2019 m. Departamento Kauno teritoriniam skyriui buvo perduota 12-a archeologinių radinių, surastų Kaišiadorių r. sav., prie Kauno marių, netoli Kruonio HAE. Visi archeologiniai radiniai, pasak juos perdavusio asmens, buvo rasti vienoje vietoje, kurių vienas buvo žemės paviršiuje. Archeologiniai radiniai, vadovaujantis teisės aktais buvo perduoti įvertinti Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai, kuri juo įvertino kaip turinčius kultūrinę vertę ir pasiūlė juos perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui bei, atsižvelgiant į radinių pobūdį ir chronologiją, rekomendavo Departamento Kauno teritoriniam skyriui įvertinti situaciją vietoje bei, siekiant patikrinti ar nebuvo nelegalių pilkapių kasinėjimo atvejų, aplankyti aplinkinius pilkapynus.

Departamento Kauno teritorinio skyriaus specialistams aplankius archeologinius radinius perdavusio asmens nurodytą vietą, nepastebėta jokių pilkapių, jų liekanų ar kitų laidojimo objektų požymių.

Kultūros paveldo centro specialistai, 2020 m. pakartotinai aplankę nurodytą radimvietę, nustatė, kad ji yra apie 400 m Kauno marių kranto, apie 250 m nuo Strakščiaus upelio kranto esančioje nežymioje aukštumoje, kurios šiaurinis, link griovos nuolaidėjantis šlaitas apaugęs mišku. Šiuo metu tai yra dirbamas laukas. Jokių išorinių laidojimo objekto požymių nepastebėta. Kultūros paveldo centro specialistų, įvertinusių nurodytą radimvietę, nuomone, abejonių kelia tai, kad archeologiniai radiniai, kurių aptikta daug, kaip nurodė jų radėjas, buvo surasti vienoje vietoje. Tuo tarpu, tikėtina, kad radiniai galėjo būti surasti pilkapynuose, kaip pavyzdžiui, Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyne II (24193) ir Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyne III (25172), kurių teritorijose yra I Pasaulinio karo apkasai ir pasitaiko atvejų kai čia apsilanko įvairūs karinių senienų mėgėjai. Įvertinus archeologinius radinius ir nurodytą radimvietę vietoje, A. Strazdo nuomone, archeologinių radinių suradimo aplinkybės lieka prieštaringos, pagal šiuo metu turimus duomenis šiam objektui suteikti apsaugą ir įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą kol kas ankstoka.

Pristačius klausimą, doc. dr. A. Luchtanas atkreipė dėmesį, kad radiniai nėra visiškai būdingi pilkapiams, o galėtų būti siejami su vėlesniais degintiniais kapais (ką patvirtintų ir rodytas apdegęs kirvis).  

Dr. G. Petrausko nuomone, radiniai primena Maisiejūnų pilkapyno [Maisiejūnų Surgantiškių pilkapynas (5004)] vėlyviausiame kape, datuojamame XIII a. I puse, surastus radinius. Be to, tame pačiame Kaišiadorių rajone yra Meškučių kapinynas (38605), kuriame kai kurie radiniai būdingi patiems vėlyviausiems pilkapiams. Kalbant konkrečiai apie aptariamus archeologinius radinius, jie yra būdingi aptariamam regionui. Visgi, lieka svarbūs klausimai, ar jų suradimo vieta nurodyta teisingai, ir ar tikrai galima teigti, kad Vaiguvos radimvietė neturi archeologinių vertingųjų savybių požymių. Jo nuomone, nors vieta, teritorija ir suradimo aplinkybės kelia abejonių, šios vietos nereikėtų visiškai atmesti.

A. Strazdo nuomone, ateityje būtų galima minėtą vietą vėl patikrinti (ypač pavasarį po arimo). Be to, būtų tikslinga čia atlikti ir archeologinius tyrimus.

A. Kurilienė pastebėjo, kad objektuose, kurie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, Departamento lėšomis negali būti atliekami archeologiniai tyrimai. Šiuo ir kitais panašiais atvejais, kai nepakanka duomenų objektui suteikti apsaugą ir įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau išlieka tikimybė, kad jis turi archeologinių vertingųjų savybių požymių, vienas iš variantų galėtų būti – jo įrašymas į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių (toliau – Inventorius). Pagal Departamento veiklos planus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos jam pavestas užduotis, būtent 2021 m. turi pradėti veikti Inventorius, į kurį būtų įrašomi nekilnojamam kultūros paveldui siūlomi priskirti galimai vertingųjų savybiųturintys objektai.    

Vertinimo tarybos narių nuomone, kol apie radimvietę nėra daugiau duomenų, jos įrašymas į Inventorių būtų vienas iš racionalių sprendimų.

Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. A. Luchtanas pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti dėl Vaiguvos radimvietės.

Kas už tai, kad Vaiguvos radimvietės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengimui nepakanka duomenų ir jo kol kas rengti netikslinga?

Už tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengti netikslinga: dr. Dž. Brazaitis, dr. P. Blaževičius, doc. dr. A. Luchtanas, I. Masiulienė, doc. dr. A. Merkevičius, dr. G. Petrauskas, dr. G. Rackevičius (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Vaiguvos radimvietei apskaitos dokumentacijos – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto – nerengti dėl nepakankamos informacijos. Archeologinių vertingųjų savybių požymių turintį objektą rekomenduoti įrašyti į Inventorių.

Priimto sprendimo motyvai: objektas neatitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijaus – autentiškumo.

 

2. Pristatytas klausimas dėl Gabšių akmens-riboženklio ir apskaitos dokumentacijos jam rengimo tikslingumo. Departamentas 2020 m. gavo dr. E. Vasiliausko pranešimą apie Raseinių r. sav., Raseinių sen., Gabšių k., Flerijoniškės miške esantį akmenį-riboženklį su iškaltu kryžiumi.

Kultūros paveldo centro specialistai, aplankę nurodytą akmenį, fiksavo, kad jis yra maždaug 100x60 cm dydžio ir iki 20 cm aukščio. Jo viršutinėje plokštumoje yra iškaltas kryžius, kurio kryžmų galuose yra skersiniai grioveliai. Vienoje jo dalyje pastebėta skėlimui gręžta skylė. Sprendžiant pagal tai, atrodo, kad akmuo pirmiausiai buvo perskeltas ir tik tuomet jame buvo iškaltas ženklas.

Sprendžiant pagal akmens padėtį, manoma, kad jis yra ne pirminėje vietoje, o kasant melioracijos kanalą galėjo būti kiek pastumtas. Įvertinus kartografinius duomenis, daroma prielaida, kad akmuo galėjo žymėti žemės sklypo ribą. XIX a pabaigos – XX a. pradžios žemėlapiuose greta nurodomas Flerijoniškių palivarkas, kurio žemių ribą ir galėjo žymėti šis akmuo.

Kadangi akmuo yra gana vėlyvas, pakankamai nedidelis, A. Strazdo nuomone, dėl saugumo galbūt būtų galima jį saugoti ir eksponuoti muziejuje.  

Dr. G. Petrauskas atkreipė dėmesį, kad situacija yra panaši kaip ir su akmenimis su dubenimis, dėl kurių buvo planuota organizuoti bendrą pasitarimą su Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija ir aptarti tokių akmenų saugojimo principus. A. Kurilienė informavo, kad toks pasitarimas buvo suplanuotas dar prieš karantiną. Pasitarimą numatoma organizuoti Departamente (ne nuotoliniu būdu), pasibaigus karantinui. Tad kol kas dėl esminių tokių akmenų saugojimo būdų nėra nuspręsta.

Doc. dr. A. Luchtanas išsakė poziciją, kad istoriniai riboženkliai yra susiję su konkrečia vieta ir turėtų būti pirminėse vietose. Jei būtų nuspręsta tokius akmenis perkelti į muziejus, analogiškas atvejis turėtų būti taikomas ir Neries pakrantėje esančiam akmeniui su Gedimino stulpais.

Kadangi tai gana vėlyvas objektas, dr. G. Rackevičius pasiūlė klausimą dėl Gabšių akmens-riboženklio perduoti Departamento pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Doc. dr. A. Luchtano nuomone, istorikai kartu galėtų aptarti tokių istorinių riboženklių saugojimo principus.        

Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. A. Luchtanas pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti dėl Gabšių akmens-riboženklio.

Kas už tai, kad sprendimo dėl Gabšių akmens-riboženklio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengimo tikslingumo nepriimti, klausimą dėl apskaitos dokumentacijos rengimo tikslingumo rekomenduoti perduoti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pagal kompetenciją (svarstančiai objektus, vėlyvesnius nei XVIII a.)?

Už tai, kad sprendimo dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengimo tikslingumo nepriimti: dr. Dž. Brazaitis, dr. P. Blaževičius, doc. dr. A. Luchtanas, I. Masiulienė, doc. dr. A. Merkevičius, dr. G. Petrauskas, dr. G. Rackevičius (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Sprendimo dėl Gabšių akmens-riboženklio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengimo tikslingumo nepriimti, klausimą dėl apskaitos dokumentacijos rengimo tikslingumo rekomenduoti perduoti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pagal kompetenciją (svarstančiai objektus, vėlyvesnius nei XVIII a.).

3. Pristatytas klausimas dėl spėjamo Vareikių piliakalnio ir apskaitos dokumentacijos jam rengimo tikslingumo. A. Strazdas informavo, kad Departamentas 2019 m. gavo pranešimą apie į piliakalnį panašią kalvą, esančią Jonavos r. sav., Upninkų sen., Metelio Rėvos stovyklavietėje. Departamento Kauno teritorinio skyriaus specialistai aplankę nurodytą vietą, spėjamam piliakalniui pasiūlė suteikti apsaugą ir įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą.

2020 m. nurodytą kalvą aplankę Kultūros paveldo centro specialistai nustatė, kad kalva yra Šventosios upės kairiajame krante, upės vingyje. Pailga kalva yra Šventosios upės kairiojo kranto aukštumos, iš vakarų, šiaurės ir rytų juosiamos upės, šiaurinė dalis. Ji yra nuolaidžiais (tik šiaurinis šlaitas kiek statesnis), nuo 1,5–4 m (pietvakarinėje ir pietrytinėje dalyse) iki 10 m (šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse) aukščio šlaitais. Kalvos viršus pietvakarinėje dalyje kiek aukštesnis. Kalvos šiaurės vakarinėje papėdėje, upės krante yra natūrali terasa. Nors vieta piliakalniui ir tinkama, tačiau piliakalniams būdingų požymių (įtvirtinimų ar jų liekanų) nepastebėta. Jokių duomenų apie šioje vietoje minimą piliakalnį nepavyko rasti.

Vertinimo tarybos narių nuomone, pagal išorinius požymius minimą objektą įvardinti kaip piliakalnį, nėra pagrindo. Tai yra natūrali kalva.

Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. A. Luchtanas pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti dėl Vareikių kalvos.

Kas už tai, kad Vareikių kalvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengti netikslinga?

Už tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengti netikslinga: dr. Dž. Brazaitis, dr. P. Blaževičius, doc. dr. A. Luchtanas, I. Masiulienė, doc. dr. A. Merkevičius, dr. G. Petrauskas, dr. G. Rackevičius (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Vareikių kalvai apskaitos dokumentacijos – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto – nerengti, nes tai yra natūrali kalva.

Priimto sprendimo motyvai: objektas neatitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijų – amžiaus cenzo, autentiškumo bei reikšmingumo.

<...>.

 

NUTARTA:

1. Vaiguvos radimvietei, Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Vaiguvos k., apskaitos dokumentacijos – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto – nerengti dėl nepakankamos informacijos. Archeologinių vertingųjų savybių požymių turintį objektą rekomenduoti įrašyti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių;

2. Sprendimo dėl Gabšių akmens-riboženklio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto rengimo tikslingumo nepriimti, klausimą dėl apskaitos dokumentacijos rengimo tikslingumo rekomenduoti perduoti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pagal kompetenciją (svarstančiai objektus, vėlyvesnius nei XVIII a.);

3. Vareikių kalvai apskaitos dokumentacijos – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto – nerengti, nes tai yra ne piliakalnis, o natūrali kalva;

<...>.

 

Priimtų sprendimų motyvai: objektai neatitinka arba atitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.

 

<...>.

PASTABA: Kompiuterinėje laikmenoje saugoma su šiuo posėdžiu susijusi medžiaga:

1. Posėdžio garso įrašas (1 failas).

 

 

 

 

Vertinimo tarybos pirmininkas                                                            doc. dr. Aleksiejus Luchtanas

 

 

 

Vertinimo tarybos sekretorė                                                                                    Augustina Kurilienė  

Paskutinį kartą redaguota2021 - 02 - 23

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas