Titulinis
Vertinimo tarybos
Vertinimo tarybų sprendimai
2021 - 05 - 20

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KETVIRTOSIOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2021 m. balandžio 21 d. Nr. VL-7

Vilnius

 

Posėdžio pradžia: 2021-04-21, 14.10 val.

Posėdžio pabaiga: 2021-04-21, 15.45 val.

Posėdžio vieta: nuotolinis (per Zoom platformą).

Posėdžio pirmininkas: doc. dr. AL.

Posėdžio sekretorius: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė AK.

Dalyvauja Departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) nariai: dr. PB, dr. DB, doc. dr. AL, IM, doc. dr. AM, dr. GP, dr. GR (7 nariai iš 7).

Ne Vertinimo tarybos nariai – Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus vedėjas AS dėl 1–2, 4–7 klausimų, Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus vyriausiasis paminklotvarkininkas AS dėl 3 klausimo, Departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas AB ir vyriausioji specialistė DL dėl 3 klausimo.
 
NUSIŠALINIMAI:  nėra.
 

SVARSTYTA:

1. Mardasavo dvarvietės (27059), Varėnos r. sav., Merkinės sen., Mardasavo k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl apskaitos duomenų patikslinimo;

<...>;

3. Bazorų kapinyno (44629), Alytaus r. sav., Pivašiūnų sen., Bazorų k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl apsaugos reikalingumo;

<...>.

 

KALBĖJO:

1–2 klausimus pristatė AS.

1. Pristatyta Mardasavo dvarvietė, pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Dvarvietei apskaitos duomenys nėra tikslinti: nenustatytos vertingosios savybės, reikšmingumo lygmuo. Apskaitos dokumentacija parengta atsižvelgiant į Departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus pateiktą informaciją apie kultūros paveldo objekto žalojimą (ariama šiaurinėje dalyje) ir prašymą dvarvietei nustatyti vertingąsias savybes.

Dvarvietei siūloma apibrėžti teritoriją pagal reljefą, pietrytinėje dalyje priderinant ją prie suformuoto žemės sklypo ribos. Tokiu būdu bendras dvarvietės plotas padidėtų, teritorija būtų kiek padidinama pietvakarinėje ir rytinėje dalyse. Į pietus nuo siūlomos esančių tvenkinių, besitęsiančių beveik iki upės, siūloma neįtraukti į teritoriją. Nors jų aplinkoje, prie upės dar yra aukštesnė dalis, kurioje, sprendžiant pagal reljefą, gali būti archeologinių radinių, teritorijos nesiūloma plėsti, o apibrėžti ją daugmaž buvusiomis ribomis, jas kiek patikslinant.

Kadangi dvarvietė patenka į Dzūkijos nacionalinio parko Merkio kraštovaizdžio draustinį, vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, apsaugos zona jai neapibrėžiama.

Pristatyta dvarvietės fotofiksacija. Dvarvietė yra aukštumoje. Ją nuo tvenkinių skiria šlaitas. Šlaito papėdėje taip pat yra kalvelėje, kurioje greičiausiai taip pat stovėjęs pastatas, nes minima, kad už greta esančio upelio taip pat buvo rasta radinių. Šiaurės rytinė ir pietinė dvarvietės teritorijos dalys yra ariamos.

Dvarvietė pagal radinius datuojama XVI–XVII a. 2001 m. VV vykdytų archeologinių žvalgymų metu surasta daugiau nei 100 archeologinių radinių, siejamų su dvarviete. Manoma, kad XVII–XVIII a. sandūroje buvęs dvaras sunyko.

Pristatytos Mardasavo dvarvietei siūlomos nustatyti vertingosios savybės (reljefas, kultūrinis sluoksnis). Pateikiami istoriniai faktai apie Mardasavo dvarvietę, taip pat pasakojimai. Dvarvietei siūloma nustatyti archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžius. Mardasavo dvarvietei siūlomas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.  

Akte taip pat pateikiamos apibrėžtos teritorijos koordinatės, nurodomi šaltiniai ir literatūra, nurodomi Akto priedai (jau pristatyti apibrėžtų teritorijos ir apsaugos zonos ribų planai, kadastro žemėlapio ištrauka ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, fotofiksacija, 2002 m. teritorijos ribų planas).

Pristačius klausimą, Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. AL atkreipė dėmesį, kad Mardasavo dvaras minimas istoriniuose šaltiniuose, juose yra fiksuota jo priklausomybė ir raida atskirais laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, jo nuomone, dvarvietei taip pat turėtų būti nustatytas istorinis vertingųjų savybių pobūdis.

Doc. dr. AL taip pat paklausė dėl tvenkinių chronologijos. AS atsakė, kad tvenkiniai turi būti to paties laikotarpio kaip dvarvietė ir yra su ja susiję. Doc. dr. AL nuomone, tuomet tvenkiniai yra neatsiejama, sudėtinė buvusio Mardasavo dvaro dalis ir turi būti įtraukti į dvarvietės teritoriją. Tai patvirtina ir kiti analogiški atvejai, kuomet XVI–XVII a. buvo pastebima tendencija tiek greta dvarų, tiek greta klebonijų kasti tvenkinius. Vertinant faktą, kad tvenkiniai susiję su buvusiu dvaru, gerai matosi, jie turėtų būti dvarvietės teritorijoje.

Dr. GR atkreipė dėmesį į naudotą literatūrą, kurioje nėra nurodytas Lietuvos istorijos instituto leidinys „Merkinė“. Šiame leidinyje yra TO, LK ir VV straipsnis, skirtas Mardasavo dvarvietei, kuriame yra aprašyti archeologiniai radiniai, surasti naujausių archeologinių tyrimų metu, pateikti jų aprašymai, piešiniai. Dvarvietėje surasta renesansinių koklių, būdingų visiems buvusiems Bonos Sforcos dvarams. Kadangi straipsnis skirtas archeologijai, reikėtų juo papildyti literatūros sąrašą.

Aptarus literatūrą, Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. AL paklausė visų nuomonės dėl dvarvietės teritorijos. Dr. GP nuomone, tvenkiniai yra sudėtinė dvaro dalis, todėl dvarvietė teritorija turėtų būti koreguojama taip, kad apimtų ir aptartus tvenkinius.

Dr. PB paklausė, ar nėra jokių dvaro brėžinių ar kitos kartografinės informacijos, pagal kurią vėliau vėl tektų koreguoti dvarvietės teritoriją. AS informavo, kad konkrečiai dvaro brėžinių nėra. Doc. dr. AL taip pat atkreipė dėmesį, kad, vertinant faktą, jog dvaras sunyko XVII a., brėžinių buvimo tikimybė yra nedidelė. Tikslesnio plano būtų galima tikėtis, jei dvaras dar būtų egzistavęs XVIII–XIX a.

AS pastebėjo, kad už siūlomos apibrėžti teritorijos, greta tvenkinių taip pat yra nedidelis, tvenkinius skiriantis pylimas, kuriame pastebimi plytų fragmentai bei tamsesnis sluoksnis. Jei Vertinimo tarybos sprendimas būtų tikslinti teritoriją apimant ir buvusius tvenkinius bei minėtą pylimą, dvarvietės teritoriją apibrėžti reikėtų pagal reljefą, iki upelio. Doc. dr. AL atkreipė, kad pagal pateiktą informaciją, ant pylimo, tikėtina, stovėjo su buvusiu dvaru susijęs pastatas, kuris kartu su tvenkiniais ir kitais pastatais sudarė bendrą kompleksą. Duomenų apie dvarvietę yra daug, tiek istorinių šaltinių, tiek archeologinių radinių, todėl teritoriją reikėtų koreguoti apimant visą šiuo metu žinomą (ir vizualiai matomą) buvusio dvaro teritoriją.

 Visi Vertinimo tarybos nariai teritorijos tikslinimui ir istorinio vertingųjų savybių pobūdžio nustatymui pritaria.

Po diskusijų, Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. AL pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti dėl Mardasavo dvarvietės.

Kas už tai, kad klausimas dėl Mardasavo dvarvietės apskaitos duomenų tikslinimo būtų atidėtas ir pakartotinai būtų svarstomas patikslinus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, jame nustatant istorinį vertingųjų savybių pobūdį ir teritoriją apibrėžiant taip, kad ji apimtų tvenkinius ir tarp jų esantį pylimą?

Už klausimo atidėjimą: dr. PB, dr. DB, doc. dr. AL, IM, doc. dr. AM, dr. GP, dr. GR (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Atidėti Mardasavo dvarvietės (27059), Varėnos r. sav., Merkinės sen., Mardasavo k., apskaitos duomenų tikslinimo klausimą: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą svarstyti pagal Vertinimo tarybos pateiktas pastabas patikslinus teritoriją (teritoriją apibrėžiant taip, kad į ją patektų sudėtinė buv. dvaro dalis – tvenkiniai) ir nustačius istorinį vertingųjų savybių pobūdį.

Priimto sprendimo motyvai: objektas atitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.

<...>.

3 klausimą pristatė AB, DL ir AS.

3. Pristatytas Bazonų kapinynas, kuriam siūloma suteikti apsaugą. Klausimas svarstytas Vertinimo tarybos 2020-11-25 posėdyje Nr. VL-34. Tuomet kilus diskusijoms dėl objekto santykio su ES tirtu kapinynu, esamo užstatymo laipsnio, informacijos fragmentiškumo ir žmonių kaulų paplitimo, klausimą nutarta atidėti. Akto projektą nutarta svarstyti pakartotinai Departamento Alytaus–Marijampolės skyriui pateikus papildomą informaciją apie esamą vietos situaciją (būklę, numatomus ar vykdomus statybos darbus). 2021-04-21 posėdyje Nr. VL-6 Departamento Alytaus–Marijampolės skyriaus vedėjas AB pasiūlė nuvykti į vietą posėdžių metu ir įvertinti esamą situaciją.

AB ir DL pristatė vietos fotofiksaciją. Visoje teritorijoje, esančioje tarp pirmos kaulų radimvietės (užfiksuotos 2019 m., greta statomo namo esančio šlaito) ir Bazorų gatvės (iki šulinio), įvairiose vietose pastebėta ir užfiksuota kaulų. Vertinimo tarybos narių nuomone, akivaizdžiai užfiksuoti žmonių kaulai (mentės, kaukolės skliauto ir kitų kaulų fragmentai). AB teigimu, daugiausia kaulų pastebėta apaugusioje dalyje, nustumdytoje dalyje kaulų nepastebėta.   

Doc. dr. AL atkreipė dėmesį, kad 1981 m. ES tirtas kapinynas buvo į pietus nuo šios aptariamos teritorijos. Neatmetama galimybė, kad čia galėjo būti kitas kapinynas ar kapinaitės, nesusijusios su ES tirtu kapinynu. Tuo labiau, kad juos skiria dauba.

AS informavo, abi teritorijos yra aukštumoje: ES tirta vieta yra kalvoje, o  šiaurėje, t.y. aptariamo Bazorų kapinyno vieta yra žemesnėje aukštumos dalyje.  

Kadangi kaulai paplitę gana didelėje teritorijoje ir yra žemės paviršiuje, dr. PB paklausė ar šioje teritorijoje nebuvo tiesiamos kokios inžinerinės trasos ar vykdyti žemės judinimo darbai. AB informavo, kad jokie darbai nevykdyti. Be to, sprendžiant pagal augančias gudobeles, slyvas, teritorijoje jokie žemės judinimo darbai nevykdyti seniai. Doc. dr. AL atkreipė dėmesį į tai, kad neaiški priežastis, kodėl nesant jokių žemės judinimo darbų, kaulai yra žemės paviršiuje.

AS pristatė 1981 m. ES nuotrauką, kurioje užfiksuota aptariama aukštuma iš šiaurės vakarų pusės. Kalvą, kurioje vykdyti ES tyrimai, skyrė keliukas. Kaip minėta dabar aptariamas kapinynas yra žemesnėje vietoje. Jo nuomone, kažkuriuo metu ši vieta galėjo būti išstumdyta, apardyta. Galbūt tai gali paaiškinti kaulų paplitimą.

Visgi, kyla klausimas, iš kokios pusės kaulai tuomet galėjo būti nustumdyti. Neatmetama galimybė, kad stumdymai gali būti susiję su 1980 m. šioje vietoje pradėtais kurti kolektyviniais sodais. Senojoje (1981 m.) nuotraukoje būtent ir matomas šios vietos išstumdymas. Neatmetama galimybė, kad dalis kaulai galėjo būti nustumti ir nuo kalvos, kurioje 1981 m. buvo tirtas kapinynas. Tačiau, norint tai įvertinti, reikėtų atlikti archeologinius tyrimus.

Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu siūloma apibrėžta nebeatitinka esamos situacijos. Doc. dr. AL nuomone, reikėtų apibrėžti atsižvelgiant į žmonių kaulų paplitimą bei apimant 1981 m. nuotraukoje matomą ir dabar aptariamą aukštumos dalį. Dabar tai yra neužstatyta dalis. Vakarinėje pusėje Bazorų kapinyno teritorijos riba galėtų būti nukastas terasos šlaitas, ties pastatais, pietinėje dalyje ties grioviu, šiaurėje – ties Bazorų gatve.

Vertinimo tarybos narių, įvertinusių pateiktą fotofiksaciją, nuomone, Bazorų kapinynui apsauga reikalinga. Tačiau apskaitos dokumentacija turėtų būti patikslinta, teritorija apibrėžta atsižvelgiant į šiame išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Priėmus galutinį sprendimą dėl apsaugos suteikimo, siekiant patikslinti chronologiją, vertingąsias savybes, būtų tikslinga 2022 m. Departamento lėšomis atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

Po diskusijų, Vertinimo tarybos posėdžio pirmininkas doc. dr. AL pasiūlė Vertinimo tarybai balsuoti dėl Bazorų kapinyno.

Kas už tai, kad klausimas dėl apsaugos reikalingumo Bazorų kapinynui būtų atidėtas, galutinis sprendimas būtų priimtas patikslinus teritoriją pagal posėdyje pateiktas pastabas?

Už klausimo atidėjimą: dr. PB, dr. DB, doc. dr. AL, IM, doc. dr. AM, dr. GP, dr. GR (7 nariai iš 7).

NUTARTA: Atidėti apsaugos reikalingumo Bazorų kapinynui (44629), Alytaus r. sav., Pivašiūnų sen., Bazorų k., klausimą: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą svarstyti teritoriją patikslinus pagal Departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus pateiktą informaciją apie žmonių kaulų paplitimą žemės paviršiuje bei Vertinimo tarybos pastabas (teritoriją padidinant šiaurės ir pietų kryptimis).

Priimto sprendimo motyvai: objektas atitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.

<...>.

 

NUTARTA:

1. Atidėti Mardasavo dvarvietės (27059), Varėnos r. sav., Merkinės sen., Mardasavo k., apskaitos duomenų tikslinimo klausimą: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą svarstyti pagal Vertinimo tarybos pateiktas pastabas patikslinus teritoriją (teritoriją apibrėžiant taip, kad į ją patektų sudėtinė buv. dvaro dalis – tvenkiniai) ir nustačius istorinį vertingųjų savybių pobūdį;

<...>;

3. Atidėti apsaugos reikalingumo Bazorų kapinynui (44629), Alytaus r. sav., Pivašiūnų sen., Bazorų k., klausimą: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą svarstyti teritoriją patikslinus pagal Departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus pateiktą informaciją apie žmonių kaulų paplitimą žemės paviršiuje bei Vertinimo tarybos pastabas (teritoriją padidinant šiaurės ir pietų kryptimis);

<...>.

 

Priimtų sprendimų motyvai: objektai atitinka 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.

 

 

 PASTABA: Kompiuterinėje laikmenoje saugoma su šiuo posėdžiu susijusi medžiaga:

1. Posėdžio garso įrašas (1 failas);

2. Departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus pateikta Bazorų kapinyno (44629), kuriam siūloma suteikti apsaugą, teritorijos ir aplinkoje pastebėtų kaulų fotofiksacija (14 failų).

 

 

 

Vertinimo tarybos pirmininkas                                                                                    doc. dr. AL     

 

 

Vertinimo tarybos sekretorius                                                                                      AK     

Paskutinį kartą redaguota2021 - 05 - 20

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas