Titulinis
Naujienos
2022 - 06 - 03

Rekomendacijos dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų

nukeltas2-9acac8c9d0696e8674bbcf0b623c9131.jpg
Kultūros paveldo departamentas (KPD) parengė ir Lietuvos savivaldybių administracijoms bei Lietuvos savivaldybių asociacijai pateikė išsamias rekomendacijas dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų ir jose esančių paminklų. Rekomendacijos atsako į klausimus, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose laikantis teisinio reglamentavimo.
KPD nuo š. m. balandžio mėn. pradžios yra gavęs prašymus patikslinti apskaitos duomenis, netaikyti apsaugos, perkelti palaikus ir (ar) suteikti metodinę pagalbą/informaciją dėl 69-ių Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų, esančių 28-iose savivaldybėse. Departamentas, įvertinęs dažniausiai pasikartojančius klausimus ir prašymus, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje 2022-05-24 vykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, sprendimus, teikia informaciją.
Dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų vertinimo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose. Didžiajai daliai Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų yra nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Todėl tais atvejais, kuomet yra sudarytos savivaldybių nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Savivaldybių Vertinimo tarybos), vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (nauja redakcija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019  m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-607), 5.1, 5.3–5.5 ir 7.1 papunkčiais, dėl vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apskaitos duomenų tikslinimo (vertingųjų savybių, teritorijų, apsaugos zonų), apsaugos nereikalingumo sprendžia Savivaldybių Vertinimo tarybos. Kitais atvejais (nesant sudarytų Savivaldybių Vertinimo tarybų) sprendimus priima Departamento sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Departamento Vertinimo tarybos).
Dėl savivaldybių veiksmų patikslinus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų apskaitos duomenis. Savivaldybių ar Departamento Vertinimo taryboms patikslinus apskaitos duomenis pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 10 punkto nuostatų reikalavimus ir vertingosiomis savybėmis nenustačius mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų elementų, paveldosaugos reikalavimai jiems nebetaikomi. Šiais atvejais sprendimus dėl mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų elementų, nenustatytų vertingosiomis savybėmis, savivaldybės gali priimti vadovaudamosis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymu, Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-525 redakcija) „Dėl Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad:
1) tais atvejais, jei Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos yra įtrauktos į savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašus, šioms palaidojimo vietoms taikomi reikalavimai, nustatyti Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“;
2) tais atvejais, jei Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų teritorijose esantys paminklai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, jiems taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Dėl individualių apsaugos reglamentų. Departamentas atkreipia dėmesį, kad nemažai daliai Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų yra parengti ir savivaldybių administracijos direktorių įsakymais patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai, kuriuose paveldosaugos reikalavimai nustatyti ir mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniams bei vaizduojamojo meno formų elementams. Atsižvelgiant į tai, kad po Savivaldybių ar Departamento Vertinimo tarybų sprendimų ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų, atitinkančių Aprašo nuostatų reikalavimus, įregistravimo Kultūros vertybių registre, tiek bendrieji duomenys, tiek paveldosaugos reikalavimai nebeatitinka kultūros paveldo objektų apskaitos duomenų, savivaldybių administracijos, vadovaujantis Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-974 „Dėl Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 33–37 punktų nuostatomis, turi spręsti dėl tokių individualių apsaugos reglamentų pripažinimo netekusiais galios ir naujų individualių apsaugos reglamentų rengimo.
Dėl užrašų. Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Kultūros vertybių registre įregistruotuose, tiek Kultūros vertybių registre neregistruotose objektuose – kapinėse, kapuose ir palaidojimo vietose – esami paminklai, memorialinės lentos, antkapiai, kiti kapaviečių objektai naujais duomenimis (skaičiais, datomis, asmenų pavardėmis ir vardais) papildomi, šie duomenys tikslinami arba pašalinami, objektai ženklinami informacinėmis lentelėmis Taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. užrašų papildymą, šalinimą paminkluose, memorialinėse lentose, antkapiuose, kitose kapaviečių objektuose ar tekstus informacinėse lentelėse suderinus ir gavus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadą.
Dėl paminklų demontavimo ir perdavimo. Savivaldybių administracijų kartu su savivaldybių muziejais pirmiausia prašoma įvertinti galimybės demontuotus paminklus perduoti saugoti ir (ar) eksponuoti savivaldybių muziejuose ar tam skirtose erdvėse. Neturint tokių galimybių, demontuotus paminklus prašoma perduoti Sovietinių skulptūrų muziejui „Grūto parkas“. Dėl detalesnės informacijos ir perdavimo/priėmimo procedūrų prašome susisiekti tel. nr. 8 686 55222, 8 682 42320 arba el. p. grutoparkas13@gmail.com, info@grutoparkas.lt.
Dėl apsaugos Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoms netaikymo ir palaikų perkėlimo. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų vertingosios savybės yra palaikai. Apsaugos netaikymas minėtiems kultūros paveldo objektui būtų galimas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Nekilnojamosios kultūros vertybės – įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, Taisyklių, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 (2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ patvirtinimo”, nustatyta tvarka ekshumavus palaikus ir perlaidojus juos iš palaidojimo vietų (laikinų) į veikiančias ar riboto naudojimo kapines.
Primename, kad Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalimi, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami Vyriausybės nustatyta tvarka, suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 761 „Dėl Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo” numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, prireikus perkelti palaikus, įamžinti arba pažymėti laidojimo vietą, turi sudaryti laikinąsias Palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo komisijas (toliau – Komisija), į kurių sudėtį įtraukiami savivaldybių, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos laisvės kovotojų organizacijų, kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovai ir, jeigu nustatyta rastų palaikų asmens tapatybė, – šio asmens giminaičiai (toliau – giminaičiai), jeigu jų yra ir žinoma jų gyvenamoji vieta. Komisijos, įvertinusios gautą informaciją, pateikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms siūlymus dėl palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo. Savivaldybių vykdomosios institucijos priima sprendimus dėl palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo ir organizuoja jų vykdymą, prieš tai projektus suderinusios su suinteresuotomis institucijomis.
Kol Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų vertingosios savybės yra palaikai, panaikinti apsaugą šiems kultūros paveldo objektams nėra galimybių.
 
Kilus papildomiems klausimams dėl apskaitos duomenų, prašome kreiptis prašome kreiptis el. paštu augustina.kuriliene@kpd.lt arba tel. nr. (8 5) 273 11 01, kitais atvejais – į Departamento teritorinius skyrius.
 
KPD informacija
Merkinės miestelyje gegužės 20 d. buvo nukeltas ir į Grūto parką išvežtas sovietinio kario paminklas. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Paskutinį kartą redaguota2022 - 06 - 29

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas