Titulinis
Naujienos
2022 - 09 - 30

Paveldosaugos specialistai konsultuos Beržoro etnoarchitektūrinio kaimo gyventojus

20220805_104240-a9b7144caf05d361402e9614af0093d7.jpg
Vykdant urbanistinių vietovių patikrinimus ir tęsiant gerąją praktiką  – vietos bendruomenių metodinį konsultavimą – Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus atstovai kartu su kitų institucijų specialistais 2022 m. spalio mėn. 6 d. (ketvirtadienį) lankysis Beržoro  etnoarchitektūriniame kaime. Nuo  14 val. organizuojama vieša konsultacija gyventojams, kalbėsimės apie  kultūros paveldo vietovę, apie  jai taikomus paveldosaugos reikalavimus, statinių priežiūrą. Statinių savininkai turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti specialistų atsakymus.
Konsultavimo vieta –  Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia.
Beržoras – tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre kodas 21324). Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, sakralinės architektūros ansamblį, turtingas mažosios architektūros vertybėmis.  XV-XVI a. Beržoro dvarą ir kaimą valdė Kęstgailų giminė. 1509 m. minima, kad Beržoro dvaras priklauso jaunesniajam Mikalojui Kęstgailai (m. 1512). XVI a. II p. atiteko Platelių klebonijai ir nuo tada iki 1842 m. priklausė bažnytinėms Platelių žemėms. Iki XVIII a. vidurio bažnyčios nebuvo, tik XVI-XVII a. kapinaitėse stovėjo Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Nuo 1743 m. Beržoru rūpintis pradėjo Platelių klebonas Šv. Sosto raštininkas, popiežiaus rūmų palydovas ir rūmų tarybos narys kun. Juozapas Vaitkevičius (m. 1767 m.). Jo iniciatyva 1746 m. pradėta statyti ir 1777 m. konsekruota Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Ji buvo Alsėdžių dekanato Platelių parapijinės bažnyčios filija. Gavus žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus (1700-1762) pritarimą taip pat J. Vaitkevičiaus rūpesčiu 1759 m. Beržore pradėtas kurti pranciškoniškojo tipo 14 stočių Kristaus kančios kryžiaus kelias. Per trumpą laiką parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatyta 14 medinių Beržoro kalvarijos koplyčių. Pirmosios 7 koplyčios išdėstytos kalvotoje vietovėje, atstumai tarp jų nustatyti atsižvelgiant į 14 kalvarijos stočių vadovuose nurodytą žingsnių skaičių. Likusios 7 koplyčios pastatytos ant kalvos. Nuo 1760 m. pradėjusi veikti Beržoro kalvarija yra vienintelis Lietuvoje išlikęs XVIII a. Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis. Po J. Vaikevičiaus mirties kaimo reikšmė kiek sumenko, tačiau Beržore buvo Platelių parapinės kapinės, o Beržoro kalvarijoje vyko dveji atlaidai per metus. Atskiromis kalvarijos koplyčiomis rūpinosi visos Platelių parapijos kaimai. Po 1863 m. sukilimo apribotos Kalvarijos apvaikščiojimo apeigos buvo atnaujintos po 1905 m. XIX a. pab. kaime minima buvus apie 50 namų, sodybų skaičius beveik nepakito iki šių dienų. 1962-1964 m. nugriautos Beržoro kalvarijos koplyčios atstatytos atkūrus Nepriklausomybę XX a. paskutiniame dešimtmetyje.
 
Beržoras. Jurgitos Monkevičienės nuotrauka
Paskutinį kartą redaguota2022 - 09 - 30

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas