Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - vilties būti amžinai simbolis

Kasmet per Žolinės atlaidus į Pivašiūnus suplūsta minios tikinčiųjų. Pivašiūnai per atlaidus gyvuoja tik viena kryptimi. Žmonės miniomis traukia kapinių kalvelės link, ant kurios stūkso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt.

Klasikinio stiliaus kolonoda šis lotyniško kryžiaus formos medinis pastatas skelbia savo priklausymą amžinosios Romos kultūrinei erdvei. Išorinis iškilumas kviečia šventovės viduje atrasti jos didžiąją brangenybę – Dievo Motinos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslą, tituluojamą Nuliūdusiųjų paguodos vardu.

Pivašiūnų šventenybės atsiradimas siekia XVII a., kada Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis testamentu Senųjų Trakų benediktinams paliko 8000 auksinų ir Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu.

Iki XIX a. susiklosčiusios Pivašiūnų dievogarbos tradicijos okupantui jau tapo nebeįveikiamos. Pradėti pagerbiant pamaldųjį fundatorių Joną Klockį, Pivašiūnuose buvo švenčiami šv. Jono Krikštytojo atlaidai; taip pat – vienuoliškieji šv. Benedikto, jo ištikimiausio mokinio vienuolio šv. Mauro ir tikros sesers šv. Scholastikos atlaidai; tretieji gi buvo pašvęsti Dievo Motinai. Mūsų laikus pasiekė šv. Jono Krikštytojo, ir ypač XX a. suklestėję Žolinės, t.y. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, atlaidai.

Katalikų kalendoriuje švenčiami ne žolių kuokštai, bet Dievo Motinos Ėmimas į dangų. Šios liturginės iškilmės patrauklios ne džiūstančių žolynų kvapu, bet antgamtine viltimi. Viltimi būti amžinai. Lietuvos katalikams žinia iš Romos tapo dideliu jų tikėjimo Amžinybės viltimi sustiprinimu.

Visas straipsnis:

http://www.delfi.lt/projektai/zvilgsnis-i-lietuva/dzukijos-stebuklas-gausios-kgb-pajegos-sios-vilties-is-lietuviu-sielu-niekaip-nesugebejo-iskrapstyti.d?id=71478596

Alytaus TIC nuotr.

***
"Žvilgnis į Lietuvą" - nauja ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai".

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą" projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.


Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas