Titulinis
Naujienlaiškis

Pristatome naujausius Kultūros paveldo departamento dalinai finansuotus leidinius

Šių metų pradžioje skaitytojus jau spėjo pasiekti keletas reikšmingų su kultūros paveldo vertybėmis, svarbiomis asmenybėmis ir bendruomenėmis susijusių leidinių. Pristatome intelektualo Mikalojaus Vorobjovo biografiją, Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knygą, leidinį apie Šilalės krašto žydų istoriją ir paveldą, Pranciškonų Lietuvoje istoriją ir kelionių vadovą po Tauragės kraštą.

 

Lietuva turi progą iš naujo pažinti mokslininko intelektualo Mikalojaus Vorobjovo talento raiškos mastą

Dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas – vienas iš talentingųjų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Kartu tai yra dar viena tragiško likimo asmenybė, kurią palaužė politinio emigranto dalia – panaši lemtis ištiko daugelį XX a. vidurio įvairių šalių didžiųjų protų. 2017 m. pabaigoje Raimondo Paknio leidyklos išleistas Vorobjovui skirtas dvitomis padeda suprasti ir įvertinti, kuo šis meno žinovas mums aktualus, koks platus ir gilus yra jo menotyrinių ir, iš dalies, paveldosauginių klausimų matymas, kodėl jį šiandien norime skaityti ir pažinti.

 

Pirmame tome skelbiami Vorobjovo biografijos metmenys, pateikiamas pluoštas asmeninės ir dalykinės korespondencijos, šiek tiek sakytinės istorijos: Romualdo Budrio, Ramūno Katiliaus ir Tomo Venclovos prisiminimai, įvairiopai susiję su Vorobjovo kūrybiniu palikimu.

 

Antrame tome skelbiamas Vorobjovo palikimas: daktaro disertacijos ištraukos; plati Henri Focillono veikalo Vie des formes (Formų gyvenimas) recenzija; Vorobjovo knygos M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas 1938–1940 m.recenzijos; paties Vorobjovo rašyti dailės istorijos ir kritikos straipsniai; habilitacijos darbas „Modernizmo epocha Europos mene“; Vilniaus temos neskelbti darbai. Šios publikacijos ir apskritai visas Vorobjovo kūrybos palikimas aptariamas šiandienos mokslininkų studijose.

Yra išsami Vorobjovo bibliografija ir anotuota asmenų bei dalykų rodyklė.

 

„<...> apie reikšmingiausias mūsų kultūros paveldo vertybes – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Vilniaus istorinę architektūrą – Vorobjovas prabilo taip, kaip niekas iki jo dar nebuvo kalbėjęs: vaizdžiai, įtaigiai, patraukliai, kartu giliai, nesiderindamas prie naivaus skaitytojo lūkesčių. Grakščiu, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai ne tik dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai; jie lavino tautiečius, mokė įžodinti meno kūrinių suteikiamus išgyvenimus, kėlė savivertės jausmą. <...> Per palyginti neilgą veiklos laikotarpį Vorobjovas spėjo nusipelnyti dar ir paveldosauginio darbo organizavimui, tvirtino jo mokslinius pagrindus, diegė patirtį, šioje srityje įgytą Vokietijoje.“  – taikliame ir talpiame sudarytojos žodyje apibendrina Giedrė Jankevičiūtė.

 

Dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954), 2 tomai (R. Paknio leidykla, sudarytoja – prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė): t. 1 Portreto eskizas; t. 2 Įžodinto vaizdo meistras. Kieti viršeliai, 160 x 235 mm; t. 1 – 320 p., t. 2 – 472 p.

Dailininkas Gedas Čiuželis

ISBN 978-9955-736-73-8 (t. 1)

ISBN 978-9955-736-74-5 (t. 2)

 

Dvitomio II t. leidybą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knyga jau yra pasiekiama visiems

Baigiantis 2017-iems metams viešoji įstaiga „Vorutos fondas“ išleido Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą. Jos rankraštis 300 metų saugotas Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje (Elektrėnų sav.).

 

Knygai įvadinį straipsnį parašiusi dr. Tojana Račiūnaitė taip apibūdina Švč. Mergelės Marijos stebuklams fiksuoti skirtą raštiją: „Stebuklų knygų leidyba neretai būdavo inicijuota atvaizdo karūnavimo Romos popiežiaus karūnomis proceso. Specialiai šiai progai išleistose stebuklų knygose greta stebuklų aprašymų sutinkami ir karūnavimo iškilmių scenarijai bei jų metu skelbtų pamokslų tekstai. Tačiau visų publikuotų stebuklų knygų pagrindas – rankraštinės metai iš metų pildytos knygos, dažniausiai saugotos šventovių zakristijose su kitais bažnytiniais dokumentais, prie bažnyčių veikusių vienuolynų archyvuose ar bibliotekose“.

 

Publikuoto Kazokiškių stebuklų rankraščio turinį sudaro paveikslo kilmės ir atsiradimo Lietuvoje aplinkybių išdėstymas ir 1700-1784 m. aprašyti 148 stebuklai.

 

Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslo istorija mena XVII a. Kaip pasakojama rankraštyje, jis yra Neapolyje esančio, stebuklais garsėjančio paveikslo Maria de Victoria kopija, į dabartinės Lietuvos teritoriją atvežta XVII a. II pusėje ir jau 1700 m. perkelta į Kazokiškes. Būtent šioje vietovėje paveikslas ima garsėti stebuklais, kurie buvo raštiškai fiksuojami 84 metus. Kaip apibendrinama rankraščio pradžioje „<...> aklieji praregėjo, kurtieji klausą atgavo, ligoniai – sveikatą, išsekusieji ir mirštantieji – puikią energiją Švč. Mergelės Marijos paveikslo užtarimu, iš dėkingumo davę įžadus garbino paveikslą“.

 

Stebuklingu būdu per karus, audras ir gaisrus išlikęs Kazokiškių bažnyčioje saugotas rankraštis dabar pradeda savo antrąjį gyvenimą. Tai neįkainojamas mūsų krašto dvasios turtas, iš kurio sužinome, kuo tikėjo ir kaip gyveno mūsų krašto žmonės prieš 300 metų. Kartu tai labai svarbus ir retas šaltinis mokslo tyrimams, todėl reikia dėkoti rankraštį išsaugojusiems žinomiems ir nežinomiems Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios klebonams.

 

Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Leidinyje „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“ aktualizuojama Šilalės krašto štetlų praeitis

2017 m. pabaigoje Šilalės rajono savivaldybės administracijos iniciatyva ir pastangomis šio krašto žydų istorija sugulė į vientisą leidinį. Ir nors spaustuvės dažais kvepianti knygelė santykinai nedidelės apimties ­­– ją sudaro šiek tiek daugiau nei 100 psl., savo turiniu ji prasmingai prisideda prie Šilalės kraštą savo tėviške šimtmečiais vadinusių žmonių ir jų gyvenimų materialių liudijimų pažinimo.

 

 „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“ sudaro mokslinė ir informacinė dalys. Mokslinėje dalyje (Šilalės krašto žydai XVII-XX a.: istorinė apybraiža) dr. H. Vitkus pateikia istorinį Šilalės krašto žydų bendruomenės sanklodos ir kaitos tyrimą. Aiškumo dėlei apybraiža suskirstyta į poskyrius, kuriuose analizuojami svarbiausi Šilalės krašto žydų istorijos aspektai nuo XVII a. iki Holokausto.

 

Savivaldybės paveldosaugos specialistės Jurgitos Viršilienės sudarytoje informacinėje dalyje yra pateikiama Šilalės krašto žydus, jų buitį, užsiėmimus ir aplinką atsiminusių žmonių pasakojimai, įvardijami materialieji žydų kultūros palikimo ženklai.

 

Kadangi pastaraisiais metais leidinių apie litvakų indėlį į Lietuvos miestų ir, ypatingai, miestelių gyvenimą jau galime rasti, ši knygelė prasmingai papildys tiek mokslinių, tiek ir kraštotyrinių žinių visumą, paskatins gilinti ir plėsti turimas žinias. Š. m. sausio 20 d. šilališkių leidinys buvo pristatytas Šilalės rajono bibliotekoje, kovo mėnesio pabaigoje su juo galės susipažinti ir vilniečiai.

 

Leidinį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinyje „Pranciškonai Lietuvoje“ pateikta vaizdinga Mažesniųjų brolių ordino istorija

Pačioje praėjusių metų pabaigoje publikuotas leidinys apjungia dvi Pranciškonų ordinui reikšmingas datas: 2009 m. buvo minimas šio ordino 800-ųjų įsteigimo metų jubiliejus, kuriam Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Mažesniųjų brolių ordinu organizavo konferenciją ir parodą, o 2017 m. Lietuva minėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno 400 metų jubiliejų.

 

 „Pranciškonai Lietuvoje“ tarsi tiltas apjungia šias dvi išskirtines progas, nes, viena vertus, didžiąją leidinio dalį sudaro 2009 m. parodos katalogas ir jį apibendrinantis straipsnis, kita vertus, vieno iš dviejų leidinyje publikuotų mokslinių straipsnių autorius yra Julius Kanarskas – ilgametis Kretingos pranciškonų bendruomenės tyrinėtojas. Antrojo mokslinio straipsnio autorė Rūta Janonienė apžvelgia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusius bernardinų provincijos konventus ir jų paveldą.

 

Prieš aštuonis šimtmečius Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurta Mažesniųjų brolių vienuolija savo pašaukimą grindė keliais paprastais principais: sekti Kristaus mokslu ir gyventi kuklume, be nuosavybės, skaistybėje. Jų pagrindu popiežius Inocentas III 1209 m. patvirtino Šv. Pranciškaus ordino regulą. Ilgainiui, pranciškonų bendruomenėms gausėjant ir plečiantis, sudėtingėjo ir pamatinių principų pagrindu įgyvendinami misionieriški darbai. XVI a. II. dešimtmetyje  Mažesniųjų brolių vienuolija oficialiai padalijama į observantų ir konventualų. Pirmieji Lietuvoje istoriškai siejami su įsikūrimu Kretingoje, antrieji – Vilniuje.

 

„Ir jeigu imtum kalbėti apie visą kraštą, aptarinėtum, vertintum mūsų katalikybės kūną ir sielą, pranciškoniškojo dvasingumo ženklų bei užuominų atsirastų tiek daug, jog reikėtų nuolankiai pripažinti, kad kaip Bažnyčia buvome sukurti pagal mažesniųjų brolių paveikslą ir panašumą ir niekaip nuo tos savo prigimties nepasislėpsime. <...> kai XX a. pradžioje Rusijos imperijoje atsirado galimybė vėl steigtis ar atsigauti vienuolynams, mažesnieji broliai Kretingoje buvo pirmieji, tai padarę“,– taip leidinio įvade pranciškoniškosios tradicijos universalumą ir gyvybingumą apmąsto kunigas Julius Sasnauskas OFM.

 

Leidinį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Vilniaus knygų mugėje keliautojams po Lietuvos regionus pristatytas išsamus žinynas

Vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas naujas Junonos ir Vytenio Almonaičių žinynas, aktyviems vasarotojams suteikiantis galimybę atostogas praleisti tyrinėjant gimtąjį kraštą. Etnologės Gražinos Kadžytės vestame renginyje su leidinio rengimo procesu supažindino autoriai, jo aptarime dalyvavo LR Seimo narys, archeologas prof. Eugenijus Jovaiša, Kultūros paveldo departamento ir Tauragės rajono savivaldybės atstovai. Pristatyme kalbėjęs prof. E. Jovaiša pabrėžė, kad leidinio autoriai išskirtinai sėkmingai derina akademinius ir kraštotyrinius interesus, yra tikri enciklopedistai.  

 

Žinynas yra detalus kelionių vadovas po istorinio Karšuvos regiono pietinę dalį – Tauragės kraštą. Įvade trumpai aptariamos jo gamtinės ypatybės, svarbiausi istorijos ir kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje pristatomi Tauragės rajone (išskyrus Lauksargių apylinkes) bei Jurbarko rajono šiaurinėje dalyje esantys paveldo objektai bei kitos lankytinos vietos: Rekstukų ir Genių atodangos, aukštapelkė Plynoji, Draudenių ežeras, Gaurės ir Vėžalaukio ąžuolai, Ivangėnų, Batakių, Pagramančio ir Eržvilko piliakalniai, Stabinės šventvietė, Tauragės katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, Skaudvilės, Sartininkų ir Pašaltuonio medinių bažnyčių ansambliai, Tauragės ir Eržvilko kapinės, modernistinės architektūros pastatai Tauragėje, paminklas Tauragės konvencijai Staiginėje, 1941 m. statyti Molotovo linijos dotai Kuturiuose ir kitur, Tauragės krašto muziejus ir jo ekspozicija buvusioje NKVD (MGB) būstinėje, Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadų žūties vietos Kaziškės ir Bijotų miškuose.

 

Leidinyje publikuojama apie 500 įvairių iliustracijų. Pateikiamos daugumos sunkiau randamų paminklų geografinės koordinatės. Svarbiausios 195 lankytinos vietos pažymėtos pridedamame žemėlapyje. Žinynas skiriamas kultūrinio pažintinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, besidomintiems Lietuvos gamta, istorija bei kultūros paveldu.

  

Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. PIETŲ KARŠUVA: keliautojo po Tauragės kraštą žinynas.

Kaunas: Keliautojo žinynas, 2017, 304 psl., pridedamas žemėlapis. ISBN 978-609-8063-13-4

 

Leidinį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas