Titulinis
Naujienlaiškis

Šiemet prasiplėtė Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginių geografija

Rugsėjo 1-5 dienomis visoje Lietuvoje keturioliktą kartą vyko Europos žydų kultūros dienų (EŽKD) renginiai. Šiais metais prasiplėtė EŽKD geografija. Susipažinti su žydų kultūros paveldu ir štetlais šiemet buvo galima bent dvidešimt keturiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksiančiuose 84 renginiuose. Praėjusiais metais aštuoniolikoje Lietuvos miestų ir miestelių įvyko 66 EŽKD renginiai, juose dalyvavo virš 5700 žmonių.

Europos žydų kultūros dienų tema „Diaspora ir paveldas. Štetlas" šiemet kvietė pakeliauti laiku po štetlus per žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedančius tradicinius pažintinius pasivaikščiojimus, paskaitas, konferencijas, parodas, koncertus, videofilmų peržiūras.

Europos žydų kultūros dienos (EŽKD) prasidėjo rugsėjo 1 d. oficialiu atidarymo renginiu Pakruojyje. Susirinkusiųjų laukė pažintinis pasivaikščiojimas po buvusį Pakruojo štetlą, Pakruojo sinagogos istorijos, eksterjerų bei interjerų, restauravimo darbų pristatymas bei klezmerių muzikos kolektyvo „Klezmer klangen" koncertas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugsėjo 2-3 d. organizavo pažintinius pasivaikščiojimus Vilniuje „Žydiškoji Vokiečių gatvės kasdienybė" ir „Žydų gatvės verslai". Vilniaus renginių repertuare buvo ir tarptautinė konferencija-kūrybinės dirbtuvės „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?", Lietuvos žydų bendruomenės organizuota vieša paskaita „Lietuvos štetlai", hebrajų ir jidiš kalbų pamokos, paskaita „Virtualus štetlo pažinimas", pažintinis pasivaikščiojimas po žydišką Vilnių su Vytautu Toleikiu bei iš tiesų puikūs koncertai.

Alytuje buvo pristatyta istorinė-pažintinė paskaita apie buvusią Alytaus miesto žydų bendruomenę, edukacinė programa moksleiviams „Gyvenimas Lietuvoje žydų vaikų akimis" bei videofilmų „Žydų diaspora Lietuvoje" seansai. Jurbarke surengtas pažintinis seminaras „Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle", Kaune ─ renginio „Nuo Kauno iki Žaslių. Žydų štetlo pėdsakais" atidarymas bei pažintinė ekskursija po Kauną, Žaslius ir Žiežmarius. Kelmėje atidaryta paroda „Žydų gyvenimo pėdsakai Kelmės mieste", Kėdainiuose vyko pažintis su Kėdainių štetlu ir paskaita „Kasdienis štetlo gyvenimas Lietuvoje". Gausybė turiningų Europos žydų kultūros dienos renginių stebino ir Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje, Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Žodis „štetl" prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis". Kai 70 m. e. m. buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII a. Štetlu galima vienareikšmiškai vadinti tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera. Nacių režimas išnaikino didelę dalį Lietuvos miestelių gyventojų, kartu sunaikindamas ir gyvą kasdienę jų kalbą – jidiš. Sovietų režimas tęsė naikinimą, iš miestelių gatvių tinklo trindamas bent kiek ryškesnius štetlų pastatus, ištisus jų spiečius. Mūsų pareiga yra sugrąžinti juos gyvenimui, jei ne fiziškai, tai bent atmintyje, vaizduotėje, ženkluose.
Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis, Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Norinčius išsamiau susipažinti su štetlais Lietuvoje kviečiame skaityti Sandros Petrukonytės tekstą „Štetlai Lietuvoje. Pamiršti diasporos tradicijų liudytojai": http://kpd.lt/news/3098/158/stetlai-Lietuvoje-Pamirsti-diasporos-tradiciju-liudytojai.html

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas