Titulinis
KPD apie paveldą
Švėkšnos žydų istoriją gaivina karta be prietarų

Švėkšnos žydų istoriją gaivina karta be prietarų

Švėkšnoje kitados gyveno gausi žydų bendruomenė. Pirmąkart Švėkšnos žydų tautybės asmuo Elijas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1644 metais. Tuomet iš 700 miestelio gyventojų žydų būta apie šimtą, o 1765-aisiais jie sudarė pusę visų Švėkšnos miestelio gyventojų. 1897 m. žydai sudarė jau 53,5 proc. miestelio gyventojų.
 
Švėkšnoje žydai tradiciškai vertėsi amatais, prekyba, turėjo krautuvėles, nuomojosi malūnus, ūkius, smukles. Jie kūrėsi  miestelio centre, kur buvo patogu vystyti verslą. Tarpukaryje Švėkšnoje būta apie 20 žydų parduotuvių.
 
Dar XVIII a. ši bendruomenė pastatė dvi sinagogas – vasarinę ir žieminę. Deja, abu maldos namai sudegė per 1925 metais kilusį gaisrą. Tačiau po trejų metų miestelio aikštėje iškilo nauja mūrinė sinagoga. Vokiečiams okupavus Lietuvą, į ją buvo suvaryti žydų vyrai.
 
Patikrinus jų darbingumą, per šimtą žmonių buvo išvežti į Macikų koncentracijos stovyklą, įkurtą netoli Šilutės. Ten dirbo įvairiausius darbus. Vėliau jie buvo išblaškyti po kitus koncentracijos lagerius, kur dauguma jų žuvo. Karo pabaigos sulaukė tik septyni žydai. O štai Švėkšnoje likę apie tris šimtus žydų tautybės žmonių – moterys, senukai, vaikai – buvo sušaudyti 1941 m. rugsėjo 20 dieną...
 
Kitados buvusią neatskiriamą Švėkšnos gyvenimo dalį – žydų bendruomenę – šiandien primena miestelio pakraštyje išlikusios žydų kapinės ir sinagoga. Valstybės saugoma maurų architektūros Švėkšnos sinagoga  priklauso Šilutės rajono savivaldybei.
Švėkšnos sinagoga Švėkšnos sinagoga Švėkšnos sinagoga Švėkšnos sinagoga
 
                                           
                                               Muziejinės tradicijos jėga
 
Savaime suprantama, kad be žydų bendruomenės Švėkšnos istorija negali būti teisinga ir visapusiška. Tai puikiai supranta ne tik aplinkinė inteligentija, bet ir augantis jaunimas. Į praeitį jis žvelgia be jokių asmeninių sąskaitų ir be prietarų, inspiruojamas pirmiausia noro pažinti savo pačių šaknis ir gimtosios vietos įvairovę.
 
Todėl neatsitiktinai būtent Švėkšnos jaunimas, moksleiviai nuveikė didžiulį darbą surenkant faktus, pavardes, istorijas, fotografijas ir įamžinant miestelio žydų atminimą. Prisiliesti prie praeities yra įvairių būdų, ir Švėkšnos jaunimas čia parodė daug išradingumo. Juo labiau, kad tarp miestelio gyventojų niekada nestigo istorijos mylėtojų, kraštotyrininkų, šviesių kultūrininkų.
 
Ką jau kalbėti apie gilią muziejinę tradiciją. Švėkšnos muziejus mena Lietuvos tarpukarį, kai miestelio „Saulės“ gimnazijoje buvo įrengta įvairių senienų, numizmatikos pavyzdžių vitrina. Po Antrojo pasaulinio karo mokytojas V. Rupšys surinko daugybę archeologinių eksponatų, darbo įrankių, o 1969 metais mokytojo P. Čeliausko iniciatyva atidarytas mokyklos muziejus.
 
1994 m. Švėkšnos vidurinės mokyklos muziejus virto Šilutės muziejaus filialu. Ilgą laiką jis su per dviem tūkstančiais numizmatikos, archeologijos, senosios raštijos eksponatų, mokyklos istorijos, etnografijos, miestelio istorijos skyriais veikė viename iš Švėkšnos dvaro pastatų, Švėkšnos parko teritorijoje netoli nuo gražiosios vilos „Genovaitės“. Vėliau nutarta iškelti muziejų į Švėkšnos „Saulės“ mokyklą. Jaunieji švėkšniškiai netruko šį muziejų papildyti nauju stendu, kuris skirtas miestelio žydų bendruomenei atminti.
                                              
                                             Tavo vardas jidiš kalba
 
O prasidėjo naujoji ekspozicija nuo Šilutės muziejaus Švėkšnos skyriaus muziejininkės Monikos Žąsytienės sumanyto ir parengto projekto „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“. Jį parėmė Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, kitos žydų organizacijų bei Šilutės rajono savivaldybė. Už projektui gautas lėšas buvo pagamintas specialiai ekspozicijai apie žydus skirtas stendas, įsigyta  įranga kilnojamai parodai bei kitokios reikalingos technikos. Įgyvendinant šį projektą pasipildė ir muziejiniai fondai: bendradarbiaujant su įvairiais asmenimis gautas senutėlis žemėlapis, rodantis, kur ir kaip Švėkšnoje buvo įsikūrę žydai. Muziejaus lankytojai iš stendo pamatys, kaip tarpukaryje atrodė Švėkšnos žydų bendruomenės nariai.
 
Nedidelio, tačiau informatyvaus muziejaus stende rodomos surinktos nuotraukos, žemėlapis, vadovėlis ir pasakojimas apie vietos žydų bendruomenę. Turint galvoje, kad beveik visas Švėkšnos žydų kultūrinis palikimas buvo sunaikintas, kiekviena surasta smulkmena – aukso vertės. Tokia kaip fašistų nužudytos žydaitės Ošerovičiūtės vadovėlis, kuriame išlikusi ranka įrašyta jos pavardė.
Švėkšnos muziejaus lankytojams buvo parengta edukacinė pamoka, kurioje galima išmokti parašyti savo vardą jidiš kalba bei susipažinti su šios kalbos abėcėle.
 
Žydų istorijos skyrelis Švėkšnos muziejuje Švėkšnos muziejaus vadovė M. Žąsytienė Filmo autorės Žydų istorijos ekspozicija
 
 
 
Buvo parengtas lankstinukas su informacija apie Švėkšnos žydus. Muziejaus bibliotekėlė praturtėjo knygomis, kurios skirtos žydų tautos istorijai, gyvensenos bei kultūros tradicijoms, holokausto temai. Knygas Švėkšnai dovanojo Lara ir Ilja Lempertai. Projekto metu dvi Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleivės Justė Oželytė ir Toma Blaževičiūtė sukūrė originalios stilistikos filmą apie Švėkšnos žydų gyvenimą.
 
                                                Gyvos istorijos pamokos
 
Nuolat su gimnazistais po istorines Lietuvos vietoves keliaujantis Švėkšnos '' Saulės '' gimnazijos istorijos mokytojas Alfonsas Šimkus jau daug metų moksleivius skatina rinkti informaciją istorinėmis temomis, rašyti darbus, taip pat ir holokausto tema. Dailės mokytojas Vytautas Bliūdžius vadovavo vaikams piešiant Švėkšnos sinagogą. Buvęs mokytojas, dviejų knygų apie Švėkšnos miestelį autorius Petras Čeliauskas visada noriai dalijasi savo žiniomis apie kažkada virte virusį Švėkšnos žydų gyvenimą. Aktualizuojant žydų praeities temą gražiai pasidarbavo Klaipėdos krašto Šilutės tunto Švėkšnos Alicijos Rugytės vardo skautų būrys – jie sutvarkė miestelio žydų kapines. Be to, buvo nurašyti ir su žydų atstovų pagalba į lietuvių kalbą išversti didžiosios antkapių dalies užrašai.
 
Rugsėjo 23-ąją Švėkšnoje kasmet paminima Holokausto diena, kurios renginiuose aktyviai dalyvauja jaunimas. Prisimenamas tragiškas kraštiečių likimas, aplankomas buvęs getas, išlikęs žydiškasis paveldas ir dingusio žydų palikimo vietos. Galop aplankomos senosios žydų kapinaitės.

Čia vaikai pratęsia senų seniausią žydų tautos tradiciją palikti ant kapo akmenuką, simbolizuojantį amžiną kaip akmuo gyvųjų prisiminimą apie mirusiuosius. Jie taip pat išmoko iš akmenukų, žolynų, žvakių sudėlioti vieną svarbiausių judaizmo simbolių – Menorą.
Švėkšnos gimnazistai puikiai žino 1958 –aisiais prie Inkaklių kaimo pastatytą paminklą sušaudytiems Švėkšnos žydams – šią vietą jie aplanko atiduodami pagarbą genocido aukoms. Tarp jų – ir „Saulės“ gimnazijos mokytojui Jankeliui Freidei Chaimui Klipui, kuris, manoma, 1941 m. rugsėjo 20 d. buvo čia nacių nužudytas kartu su trimis šimtais savo bendratautiečių...
 
                                         Kada atgis Švėkšnos sinagoga?
 
Nepaisant vyresniosios kartos Švėkšnos miestelio šviesulių bei jaunimo pastangų, viena su žydų atminimu susijusi problema kol kas nepajuda iš mirties taško. Švėkšnos sinagoga, nors ir užkonservuota, tebestovi tuščia ir nebyli. Po Antrojo pasaulinio karo joje buvo įrengta sporto salė, kuri vėliau pritaikyta kultūros namams. Sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo rodomi kino filmai. Tačiau po to, kai 1991 m. kultūrinė veikla persikėlė į naujas patalpas, sinagoga liko užmiršta.
Lietuvos žydų bendruomenė norėtų, kad ji tarnautų Švėkšnos bendruomenės kultūrinėms reikmėms.
„Niekas kitas, tik patys švėkšniškiai turi apsispręsti dėl sinagogos paskirties ir ateities. Pats laikas tai padaryti, kol dar yra galimybė skirti restauravimui ES fondų paramą. Tik tada žingsnis po žingsnio galima pradėti planuoti jos gaivinimą. Esame pasiruošę padėti, kuo tik galėsime. O pirmiausia reikėtų parengti stogo tvarkybos projektą“, -- sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
 
Žinant, kiek žydų istorijai bei paveldui neabejingų žmonių gyvena Švėkšnoje, viltis, kad sinagogos likimas bus išspręstas jau artimiausiu metu, yra išties reali. Juk šis Švėkšnos sakralinis statinys yra unikalus. Pirmiausia, sinagoga stovi miestelio centre, o tai istoriškai – retas atvejis. Be to, ji yra maurų architektūros. Lietuvoje esama tik dviejų tokio stiliaus sinagogų, kita stovi Kaune.
 
Pasak sinagogų tyrinėtojos Marijos Rupeikienės, „šios sinagogos fasadų stilistika artima istorizmui: sienas skaldo dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai; į juos remiasi maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, juosiantys smailiaarkius langus“. Neabejotina, kad restauruota, atgijusi ir atvira ne tik Švėkšnos bendruomenei, bet ir turistams sinagoga greitai taptų vienu iš noriai lankomų Europos žydų paveldo kelio Lietuvoje objektų.
 
Tai reiškia sukuriamą pridėtinę vertę. Tokio rango atgaivintas paveldas pritraukia vietos verslą, kuris galėtų teikti maitinimo, apnakvyndinimo ir kitokias paslaugas. Švėkšna turi puikią galimybę atsirasti pasauliniame žydų kultūros žemėlapyje.
 
Jolanta Miškinytė
 

Švėkšnos muziejaus ir Dianos Varnaitės nuotraukos

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas