Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Tragiška Sapiegų rūmų istorija - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą"

„Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai.“ Šis tekstas, iškaltas 1692 m. Vilniuje pastatytų Sapiegų rūmų sienos plokštėje, nusako XVII a. pabaigos ypatingumą. LDK vyko žiaurūs karai su Švedija, kazokais, Maskva. Caro kariuomenė užėmė ir nuniokojo sostinę Vilnių. Abiejų Tautų Respublika balansavo ant išnykimo katastrofos ribos. Visgi valstybė rado jėgų atsitiesti, - rašoma Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".
 
Pokario laikotarpio kultūros atgimimą iki šiol liudija brandžiojo baroko šedevrai. Gerai žinomi yra LDK Didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco funduotas kamaldulių vienuolynas Pažaislyje, Vilniaus vaivados ir etmono Mykolo Kazimiero Paco pastatyta Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Šių baroko perlų vėrinį papildo netoli nuo šv. Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnyje iškilęs Sapiegų rūmų ansamblis. Įdomu, kad rūmus kūrė tie patys kaimynų Pacų samdyti meistrai: architektas Giovannis Battista Fredianis, stiuko lipdytojas P. Pertis, tapytojas M. Pallonis.
 

Pagal pradinį sumanymą rūmai turėjo simbolizuoti Sapiegų galią ir klestėjimą, o tuo pačiu piliečiams teikiamą saugumą ir gerovę. Štai įvažiavimo į rūmus vartuose išorinėse nišose (iki XIX a. vid.) stovėjo alegorinės dviejų iš keturių pagrindinių dorybių – Fortitudo (stiprybė) ir Temperantia (susivaldymas) – statulos. Vartų nišose nuo vidinės rūmų pusės iki šiol stovi neseniai restauruotos antikinės mitologinės dievybių – medžio vaisių deivės Pomonos ir gamtos pokyčių dievo Vertumno statulos.

 

Romėnišką giminės legenda buvo tvirtinama ir naujųjų rūmų Antakalnyje fasado puošyboje. Pagal Kazimiero Jono Sapiegos sumanymą jo statyti rūmai turėjo įtvirtinti šį Sapiegų giminės kuriamą įvaizdį bei įrodyti jų vertumą užimti karaliaus sostą. Tačiau Kazimierui Jonui visgi nepavyko užimti Abiejų Tautų Respublikos sosto. Galias ir turtus sukaupę Sapiegos nenorėjo nusileisti.

 

Visas straipsnis

 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/tragiska-rumu-vilniaus-sirdyje-istorija-atlaike-ziaurius-karus-su-maskva-taciau-galios-istroskusi-gimine-prisauke-katastrofa.d?id=72372346

 

Sigito Gaudėžos nuotr. 

*****


"Žvilgnis į Lietuvą" - ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

 

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.



„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas