Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Vienuolių ir miestiečių kančios tapo Kretingos vienuolyno gyvasties galia

"Šiandien vėl ryžtamės eiti įkvepiančiu „Kretingos taku" – tuo pačiu, kuriuo žingsniuodavo Kretingos dvaro savininkas - LDK didžiavyris, Salaspilio prieš švedus ir Chotyno prieš Osmanų imperiją nugalėtojas, Jonas Karalius Chodkevičius", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".
 

1602 m. J. K. Chodkevičius kartu su žmona Sofija pakvietė į Kretingą šventojo Pranciškaus sekėjus, kad šie skleistų maldos ir išsilavinimo šviesą Kretingos valsčiaus žmonėms. Pranciškonai observantai (arba - bernardinai) gan spėriai užsitarnavo Lietuvoje pasišventusios ir itin gyvastingos vienuolijos reputaciją.

 

Pirmieji pranciškonai Kretingoje įsikūrė tais pačiais metais suręstoje medinėje bažnytėlėje šalia Akmenos upelio. 1610 m. buvo pradėtos mūrinės šventovės ir vienuolyno statybos. Po septynerių metų vienanavės gotikinės bažnyčios bokštuose įkurdinti varpai jau kvietė Kretingos tikinčiuosius į pamaldas. Mūsų laikus pasiekusi ši, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai titulu gerbiama šventovė yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje. Iki šiol, įveikę visas negandas, čia šeimininkauja tie patys pranciškonai observantai.

 

Žiauru net pagalvoti, kad palaidotų vienuolių ir miestiečių kančios tapo Kretingos vienuolyno gyvasties galia. XIX a. Kretingos pranciškonų vienuolynas, nors ir visaip okupanto žlugdomas, išliko vieninteliu neuždarytu vienuolynu Lietuvoje ir stebėtinai prisikėle jau nepriklausomoje Lietuvoje.

 

Visas straipsnis

 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/siurpiomis-legendomis-garsejantis-vienuolynas-del-turtu-negailestingai-kankino-ir-murijo-gyvus-i-siena.d?id=71963156

 

Kretingosenciklopedija.lt nuotr. 

***

"Žvilgnis į Lietuvą" - nauja ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.  

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.   
 
„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas