Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Žemaitijos Versaliu vadinamas Plungės dvaras - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą"

Mykolo Oginskio sukurtą stebuklą Plungėje - Žemaitijos Versaliu vadinamą Plungės dvarą pristato Delfi.lt rubrika "Žvilgsnis į Lietuvą". 
 
„Kunigaikštis Mykolas Oginskis išjudino kultūrinį-visuomeninį miesto gyvenimą: atidaryta Plungės dvaro muzikos mokykla, (...), iš vietinių muzikų subūrė orkestrą, kuriame būdavo nuo 30 iki 50 muzikantų. Jiems 1894–1902 m. vadovavo Varšuvos muzikos instituto absolventas Pranas Dovydavičius. Orkestro repertuaras ir atlikimo profesionalumas nesiskirdavo nuo Vakarų Europos dvarų orkestrų.“ (Žemaičių dailės muziejus medžiaga)
 

Be to, Oginskiai Plungėje ir Rietave kūrėsi kaip Esterhaziai Austrijoje. Jie ir tūkstančiai kitų aristokratų lygiavosi į šimtmečiais išlikusį ir daugelį įstabių architektūrinių ansamblių įkvėpusį dvaro kultūros etaloną, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV šedevrą – Versalį. Neatsitiktinai juk Plungės dvaras buvo ir yra laikomas Žemaitijos Versaliu.

 

Plungės dvarvietę kunigaikštis Mykolas Oginskis įsigijo iš grafų Zubovų 1873 m. Ir tuo pat ėmėsi dvaro projektavimo (architektas – vokietis Karlas Lorencas) bei statybų. Per šešerius metus Plungė pasipuošė neorenesansinio stiliaus gulbe. Dvaro pamate buvo įmūrytas fundacijos raštas, parašytas trimis kalbomis – lotynų, lietuvių ir lenkų. Taip simboliškai kunigaikštis Plungėje bei caro užgrobtoje Lietuvoje ir vėl fundavo Vakarų civilizaciją ir Lietuvos valstybę.

 

Visas straipsnis

 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/zemaitijos-versalis-vienas-irodymu-kad-ne-visi-aristokratai-buvo-lenkai-ar-nemylintys-lietuvos.d?id=72088902

 

*****

"Žvilgnis į Lietuvą" - nauja ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.  



Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.  

 
 
„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas