Rugsėjo 17 – 26 d. Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai, šiemet kviečiantys intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į daugiau kaip 70 tūkstančių renginių suburiančios dienos. Renginių tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.
Lietuvoje šiemet numatyta apie 300 renginių, kuriuos organizuoja miestų ir rajonų savivaldybių paveldosaugininkai, KPD teritoriniai skyriai, muziejai, kitos kultūros įstaigos.
Penktadienį, rugsėjo 17 d., 15 val., neseniai restauruotoje Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje rengiamas iškilmingas EPD atidarymas. Prieš tai 12 val. EPD pradžią iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto paskelbs Laisvės varpo dūžiai, bus papasakota ypatinga šio varpo istorija: kaip jį 1919 metais, remdami Lietuvos nepriklausomybę, nuliejo Amerikos lietuviai, kaip jis 1922 metais buvo parplukdytas į Lietuvą ir įkeltas į Karo muziejaus bokštą. Tai varpas, tarpukariu ir atgavus Nepriklausomybę skambantis tik ypatingomis progomis.
Susirinkusieji turės progą apsilankyti neseniai restauruotame Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje. Šventinė atidarymo programa tęsis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje: 14 val., bus galima išsamiai susipažinti su šiuo sakraliniu kultūros paveldo objektu, jo restauravimo istorija, 15 val. po šventinių kalbų muzikinę programą „Ant sidabro tilto“ atliks Petras Vyšniauskas (saksofonas), Ilona Klusaitė (smuikas) ir sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“.
Europos kultūrų mozaika – visiems
Šių metų Europos paveldo dienų renginiai visoje Europoje pabrėš vienijančią paveldo prigimtį ir įvairovę, sieks, kad paveldas būtų labiau prieinamas ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje vyks nemažai renginių, organizuojamų kartu su kurčiųjų reabilitacijos centru, tad paveldo pažinimas taps prieinamas ir šią negalią turintiems žmonėms.
„Kultūra ir meninė raiška sukuria galimybes dalintis patirtimi, o tai veiksmingai prisideda prie socialinės sanglaudos, pagarbos įvairovei ir žmogaus teisėms. Europos paveldo dienos – tai tiltai, atveriantys kelią į Europos kultūros paveldo turtingumo pažinimą, suteikiantys galimybę tyrinėti Europą sudarančių kultūrų mozaiką“, – sakė Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić.
„Covid-19“ pandemija daro didžiulį poveikį kultūros sektoriui, įskaitant ir Europos paveldo dienas, tačiau, laikantis saugumo, šiemet bus galimybė kultūros objektus lankyti gyvai. Organizatorių kūrybiškumo dėka daug virtualių renginių pasklis po visą Europą ir net už jos ribų.
Šiais metais, kuriuos Europos Taryba paskelbė Europos geležinkelių metais, siekiama skatinti tarpregionines keliones, suteikiančias galimybę Europos paveldo dienų renginiuose dalyvauti ir kitose šalyse. Geležinkeliai – tai ne tik keleiviai, kroviniai, tai ir kelionės, kuriose daug atradimo džiaugsmo teikia aplankyti kultūros paveldo objektai. Atkreiptinas dėmesys ir į šalia bėgių išlikusius paveldinius objektus – senas medines stotis, vandens bokštus, specialiai traukiniams statytus tiltus.
„Muziejai, archyvai, paminklai ir kitos Europos paveldo dienomis pažymėtos vietos yra turtai, kuriais reikia dalintis, kuriuos reikia saugoti. Technologinė pažanga atveria galimybes skaitmeninti kultūros paveldą. Tai puikus būdas vertingas kolekcijas pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui, jas išsaugoti, tyrinėti ir populiarinti. Daugelis Europos paveldo dienoms skirtų renginių internete tampa prieinami visų šalių gyventojams“, – sakė Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, atsakingas už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą.
Iš istorijos
Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams bei turistams. Laikui bėgant pamėgtas renginys išplito visoje šalyje, geru pavyzdžiu netruko pasekti ir kitos, pirmiausia – kaimyninės šalys. Galiausiai šie renginiai taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė šią inciatyvą ir pakvietė jungtis visas Europos Tarybos valstybes nares. Taip 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko diskusijos ne tik tarp istorikų, paveldosaugininkų ir politikų, bet ir plačioji visuomenė įsitraukė į aistringus svarstymus dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. Ši diskusija, kaip ir daugelis kitų, vykusių vėliau, yra puikus pavyzdys, kaip visuomenė buvo įtraukta į paveldo verčių aptarinėjimą, girdėjo profesionalius mokslininkų, istorikų, tyrėjų argumentus už ir prieš, susipažino su vizijomis, planais, galimais sprendimais.
Lietuvoje pradėję rengti Europos paveldo dienas geru dešimtmečiu vėliau negu Prancūzijoje (Europos Tarybos nare Lietuva tapo 1993), kasmet buriamės į šį kolektyviniu tampantį, nuolat besiplečiantį ir aktualumo neprarandantį reiškinį visame kontinente.
Lietuvos aktualijos
Kiekvienais metais Europos paveldo dienoms gyvenimas pasiūlo vis naujų aktualijų. Jau trečius metus matome Kauno savivaldybės pastangas parengti Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacinę bylą. Ši užduotis reikalauja ne tik didelio savivaldybės administracijos susitelkimo, bet ir mokslinio potencialo, bendruomenės indėlio, visų grandžių – tiek politikų, tiek administratorių, tiek technikų, tiek mokslininkų, tiek diplomatų – įsitraukimo. Lietuva turtinga išlikusia modernizmo architektūra ir kituose miestuose bei miesteliuose. Europos paveldo dienos – gera proga tuos objektus aktualizuoti, išryškinti juos kūrusius architektus, parodyti visą jų įvairovę ir turtingą istoriją, kad pažinę labiau suvoktume, ką šis laikotarpis davė mūsų šaliai, kuo jis buvo svarbus.
Šiais metais, kuriuos Europos Sąjungos Taryba paskelbė Europos geležinkelių metais, yra gera proga atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje išlikusį unikalų su geležinkeliu susijusį paveldą. Geležinkeliai – tai ne tik keleiviai, kroviniai, tai ir kelionės, kuriose daug atradimo džiaugsmo teikia aplankyti kultūros paveldo objektai. Atkreiptinas dėmesys ir į šalia bėgių išlikusius paveldinius objektus – senas medines stotis, vandens bokštus, specialiai traukiniams statyti tiltus. Neskubėkime jų nurašyti.
Europos paveldo dienos – puikus metas iš arčiau susipažinti ir su restauratorių darbais, prikeliančiais paveldo objektus naujam gyvenimui. Šiemet restauruota ir dar teberestauruojama nemažai pastatų, ypač iškalbingai apie šį procesą byloja sienų tapybos restauravimo darbai.
Beveik trejetas dešimtmečių vykdoma kultūros paveldo pažinimo veikla, ypač Europos paveldo dienos, jau keletą metu yra skatinama bei remiama ir Europos Komisijos, davė pokyčių ir savivaldybių administracijose. Nuo formalios Europos paveldo dienų vėliavos pakėlimo ceremonijos miestų aikštėse, įkvepiančių kalbų, metams bėgant vis labiau artėjo prie esančio kultūros paveldo atradimo džiaugsmo, vis labiau imta suvokti savojo paveldo mieste ar miestelyje svarba.
Aktyvus vietos gyventojų dalyvavimas šiuose paveldo pažinimo renginiuose skatino savivaldą pagal išgales investuoti į kultūros paveldo restauravimą, atgaivinimą, pritaikymą bei savotiškai rungtyniauti tarpusavyje. Kultūros paveldo būklę ypač keitė EEE ir Norvegijos fondų lėšos, ES finansiniai instrumentai ir mūsų valstybės tam skiriami ištekliai.
Kitas svarbus pokytis yra gilėjantis ir plintantis visuomenės supratimas apie paveldo vertę ir jo reikšmę, piliečių dalyvavimas kultūros paveldo išsaugojimo darbe. Kiekvieno iš mūsų įsitraukimas yra svarbiausias dalykas šiam užmojui. Matome ir girdime ypač uždegančių pavyzdžių, norėtųsi pasidžiaugti ir pabrėžti krašto muziejų atliekamus darbus kultūros paveldo apsaugos srityje visoje Lietuvoje. Svarus čia dirbančių specialistų įnašas aktualizuojant kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes, organizuojant renginius, atliekant tyrimus.
Mūsų šalies miestai, kuriuose aktyvūs krašto muziejai, regimai keičiasi. Kaip pavyzdys – atgijusi Merkinė, kasmet pritraukianti vis daugiau turistų, keliautojų, besidominčių šalies istorija, kultūros paveldu ar garsiais LDK valstybės veikėjais. Šio istorinio Dzūkijos miesto paveldo tyrinėjimu, sklaida ir pristatymu visuomenei aktyviai užsiima Merkinės krašto muziejaus darbuotojų komanda. Kitas sektinas pavyzdys yra Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kurio komandos iniciatyvomis ne tik atgaivinamas daugiau kaip 60 ha istorinis parkas, bet ir visa šalis neseniai minėjo Mykolo Kleopo Oginskio metus. Tokių kūrybingai dirbančių muziejų daug, kaip antai Martyno Jankaus Bitėnuose, Šilutės Hugo Šojaus, Pasvalio krašto muziejaus ir kt. Jų darbuotojai keičia supratimą apie kultūros paveldą, o įtraukdami visuomenę į paveldo išsaugojimo procesus, skatina imtis naujų projektų, būti ir dirbti čia, kur istorinė aplinka saugoma bei puoselėjama. Aplink daugelį muziejų buriasi paveldo bendruomenė, kuriai svarbus gyvenamosios vietos kultūros paveldas, jo išsaugojimas, miesto ar miestelio gerovė.
Europos paveldo dienų renginiuose, kurie gali tapti istorijos, meno pamokų tąsa, ypač laukiami moksleiviai, mokytojai. Šių metų tema „Įtraukiantis paveldas“ itin dėkinga pagrindiniam Europos paveldo dienų tikslui. Pažintis su kultūros paveldu visiems mums gali atverti kitokį požiūrį į gyvenimą, priversti susimąstyti ir įsilieti į šį svarbų jo išsaugojimo procesą. Visi kultūros paveldo objektai – tai vertybės, kurias pažinus darosi įdomiau gyventi! Kviečiame visus pasiduoti paveldo kerams, ir įsitraukti į jo pažinimo renginius!
Su EPD renginių Lietuvoje programa galite susipažinti čia: http://kpd.lt/epd2022/programa/
Kultūros paveldo departamentas