Pirmųjų medinių vienuolyno ir Šv. Jurgio bažnyčios pastatų statybą fundavo Kauno seniūnas Ivaška Viaževičius, o žemės sklypą skyrė Stanislovas (Stanko) Sendzivojevičius, LDK rūmų maršalka ir Gardino seniūnas. Norėta iš karto statyti mūrinį vienuolyną ir bažnyčią, tačiau tam pasipriešino Kauno magistratas ir pats Aleksandras Jogailaitis. Visgi XV ir XVI a. sandūroje perstatant miestą išsimūryti pastatus buvo leista ir vienuoliams.

Statybos truko dešimtmetį (1492–1502 m.). Didingos gotikinės bažnyčios ir prie jos prigludusio vienuolyno statybą finansiškai rėmė miesto didikai ir patys miestiečiai, kuriems šis ansamblis kėlė pasididžiavimą savu miestu. Tai buvo antrasis pagal rangą Lietuvos bernardinų ansamblis, statytas tuo pačiu metu kaip ir Vilniaus bernardinų vienuolynas. Manoma, jog bažnyčios architektas buvo tas pats Mykolas Enkingeris. 

Visas straipsnis: 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/ne-karta-isniekinta-kauno-senamiescio-paziba-ilgai-persekiota-nelaimiu-smeklos-ir-karo-siaubu.d?id=72491502

Dianos Varnaitės nuotr.  

*****

"Žvilgnis į Lietuvą" - ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.