Europos Tarybos Kultūros kelių programa buvo pradėta kurti 1987 m., ja buvo siekiama įvairiapusiškiau atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Šios programos koordinavimui 1997 m. Liuksemburge buvo įkurtas Europos Kultūros Kelių institutas (toliau - EKKI), kurio misija - koordinuoti jau esamų ir besivystančių tinklų plėtrą, teikti jiems konsultacijas ir techninę pagalbą, sertifikuoti naujus kultūros kelius pagal patvirtintus kriterijus, vykdyti kultūros kelių kokybės stebėseną ir sklaidą, tvarkyti techninę dokumentaciją bei pildyti duomenų bazę.

 

Siekiant plačiau skleisti žinias ir supratimą apie bendrą Europos paveldą ir plėtoti kultūrinius ryšius bei dialogą tiek Europoje, tiek ir su kitomis šalimis bei regionais, Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2013 m. gruodžio 18 d. rezoliucija (2013)66 patvirtino Išplėstą dalinį susitarimą dėl Kultūros kelių (toliau – IDS). Šiuo IDS siekiama suformuoti bendrą kultūrinę erdvę, tuo tikslu kuriant Kultūros kelius, kurie skatintų daugiau sužinoti apie paveldą, puoselėtų švietimą, bendradarbiavimą tinkluose, kokybę ir darnų užsienio turizmą bei kitą susijusią veiklą. Kuriant naujus kultūros kelius, ypač didelis dėmesys skiriamas toms temoms, kurios simboliškai svarbios Europos vienybei, istorijai, kultūrai bei vertybėms ir kurios suteikia galimybę atrasti mažiau žinomas vietas. Populiarindamas teminius ir alternatyvius turistinius maršrutus bei kultūrinius projektus, IDS prisideda prie įvairių rūšių paveldo išsaugojimo.

 

Vadovaujantis IDS Statutu, apibrėžiama, kad:

• Kultūros kelias – tai kultūros, švietimo paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama sukurti ir populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu ir kurie būtų reikšmingi puoselėjant supratimą ir pagarbą bendroms europinėms vertybėms.
• Kultūros kelio operatorius – tai teisėtai vienoje ar keliose Europos Tarybos valstybėse narėse įregistruota organizacija ar organizacijų grupė arba viešoji įstaiga, kuriai tenka teisinė, finansinė ir moralinė atsakomybė už Kultūros kelio valdymą bei funkcionavimą ir kuri tą kelią reprezentuoja Europos Taryboje.
• Europos Tarybos kultūros kelių sertifikavimas - kultūros keliui suteikiamas sertifikatas „Europos Tarybos Kultūros kelias", kai jis pripažįstamas kaip atitinkantis Ministrų Komiteto Rezoliucijoje dėl Kultūros kelio pripažinimo Europos Tarybos Kultūros keliu CM/Res(2010)52 nurodytus kriterijus.

 

Pagrindiniai Europos Tarybos Kultūros kelių sertifikavimo kriterijai:

1. Tema turi atskleisti Europos vertybes ir būti būdinga mažiausia trims Europos šalims.
2. Temą turi tirti ir plėtoti įvairius sektorius atstovaujančios ekspertų grupės iš įvairių Europos regionų, siekiant užtikrinti, kad ją atskleidžianti veikla ir projektai yra pagrįsti bendru sutarimu.
3. Tema turi atskleisti Europos atmintį, istoriją ir paveldą bei prisidėti prie šių dienų Europos įvairovės išaiškinimo.
4. Tema turi skatinti jaunimo kultūrinius ir mokymo mainus bei atitikti Europos Tarybos idėjas ir problemas šiose srityse.
5. Tema turi skatinti gerųjų iniciatyvų ir inovacinių projektų vystymą kultūrinio turizmo ir tvarios kultūrinės plėtros srityje.
6. Tema turi skatinti turistinių produktų kūrimą, bendradarbiaujant su turizmo agentūromis bei operatoriais, siekiant apimti skirtingas visuomenės grupes, įskaitant moksleivius.

 

2019 metais veikė 38 sertifikuoti Europos Tarybos Kultūros keliai, apimantys labai skirtingas temas, iliustruojančias Europos atmintį, istoriją ir paveldą bei atskleidžiantys šiuolaikinės Europos įvairovę.

ET kultūros keliai pagal temas: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/by-theme

 

Apie sertifikuotus Europos Tarybos kultūros kelius (lietuvių kalba) galite susipažinti čia. 

 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) iniciatyva, nuo 2012 m. birželio 8 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie IDS ir tapo 15-ąja šios programos nare. Lietuvos atstovu šioje programoje LR Kultūros ministerija delegavo Departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėją Alfredą Jomantą, kuris 2014 m. balandžio 11 d. vykusiame IDS atstovų posėdyje buvo išrinktas IDS Valdybos nariu, o 2015-2018  m. – IDS Valdybos pirmininku. Lietuvos pirmininkavimo metu prie IDS programos prisijungė Kroatija, Gruzija ir Bosnija Hercogovina, stebėtojo statusas suteiktas Suomijai ir Lenkijai. Taip pat, 2016 metais Kultūros paveldo departamentas kartu su Europos kultūros kelių institutu Vilniuje organizavo Europos kultūros kelių forumą. Tokie Europos Tarybos patariamieji Europos kultūros kelių forumai organizuojami kasmet nuo 2011 metų ir yra svarbiausias metų Europos Tarybos kultūros kelių programos renginys, suburiantis visų šioje programoje dalyvaujančių šalių kultūros kelių atstovus.

 

 

 6-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas

„Europos Tarybos Kultūros kelių plėtra: iššūkiai ir galimybės"

2016 m. spalio 26-27 d., Vilnius, Lietuva

 

2016 m. spalio 26-27 d. Vilniuje vyko Europos Tarybos 6-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas  (toliau – Forumas). Forumo tema - „Europos Tarybos Kultūros kelių plėtra: iššūkiai ir galimybės," buvo skirta geografinės aprėpties ir partnerystės plėtojimui bei naujų Europos kultūros kelių temų vystymui. Forumo organizatoriai - Europos Kultūros kelių institutas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).

 

Departamento iniciatyva, šis Forumas pirmą kartą surengtas Baltijos jūros šalių regione, siekiant atkreipti dėmesį į šių šalių regiono kultūros kelių potencialą, pristatyti jau esamus ir potencialius kultūros kelius, kurie galėtų prisijungti prie Europos Tarybos kultūros kelių. Forume dalyvavo Europos Tarybos, tarptautinių organizacijų (ES, UNESCO, UNWTO, ICOMOS), Europos šalių ministerijų, Europos Kultūros kelių instituto atstovai, Europos Tarybos 32 sertifikuotų kultūros kelių ir šalių-kandidačių atstovai, politikai, akademikai, ekspertai ir turizmo profesionalai (apie 200 dalyvių).

 

Forumo metu vyko 2 plenarinės sesijos ir 2 paraleliniai praktiniai seminarai: „Geografinės aprėpties ir partnerystės plėtojimas“ ir „Naujų temų ir tematikos formavimas“. Baigiamojoje Forumo dalyje buvo priimtas veiksmų planas (Vilnius Roadmap for the Cultural Routes of the Council of Europe) su konkrečiomis rekomendacijomis tų veiksmų įgyvendinimui.

 

Daugiau informacijos: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/2016-vilnius-forum

 

 

7-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas

„Europos Tarybos kultūros kelių 30-metis: dialogo ir darnaus vystymosi plėtra pasitelkiant Europos vertybes ir paveldą“

2017 m. spalio 27-29 d., Luka, (Italija)

 

2017 m. Forume, skirtame Europos Tarybos kultūros kelių programos 30-mečiui, apžvelgta šios programos reikšmė ir vaidmuo propaguojant Europos Tarybos vertybes žmogaus teisių, kultūros paveldo ir kultūrų dialogo srityse, ypatingą dėmesį skiriant demokratinio pilietiškumo ugdymui bei tvaraus kultūrinio turizmo vystymui. Kitos forumo metu nagrinėtos temos buvo kultūros paveldas ir tvarus turizmas bei kultūrinės įvairovės, dialogo ir kultūrinės diplomatijos skatinimas.

 

Daugiau informacijos: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/2017-lucca-forum

 

 

 8-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas

„Europos Tarybos kultūros keliai, jungiantys kultūros vertybes, paveldo objektus ir piliečius: strategija ir sinergija globalioje perspektyvoje“

2018 m. spalio 26-28, Giorlicas, Vokietija

 

2018 m. Forume buvo akcentuojamos strategijos ir sinergija tarp Europos Tarybos ir tarptautinių organizacijų (Europos Sąjunga, UNESCO, ICOMOS, Ibero-Amerikos valstybių organizacija, NECSTouR), susijusių su kultūros paveldo apsauga ir populiarinimu. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-ji metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais, Forume aptartos konkrečios bendradarbiavimo galimybės su kitomis Europos programomis ar konvencijomis: Europos paveldo dienos, UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir kt. Taip pat, tai buvo proga aptarti naujų iniciatyvų ir partnerystės plėtrą, keitimosi gerąja patirtimi platformą.

 

Daugiau informacijos: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/2018-gorlitz-forum

 

 

9-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas

„Kultūros keliai ir kultūrinis turizmas“

2019 m. spalio 2-4, Sibiu, Rumunija 

 

2019 m. Forumas buvo proga aptarti kultūrinio turizmo plėtros iššūkius ir galimybes bei Europos Tarybos kultūros kelių svarbą skatinant kultūrinio turizmo plėtrą.

 

Tarptautinių organizacijų (ES, UNESCO, UNWTO, ETC, BSEC), Išplėsto dalinio susitarimo (IDS) valstybių narių ir Europos Tarybos kultūros kelių atstovai svarstė, kaip išnaudoti kultūrinio turizmo galimybes, kad būtų puoselėjamas Europos paveldas ir tradicijos, taip pat skatinti naujoves ir kūrybiškumą kultūros sektoriuje, kad turizmo patirtis būtų naudinga iš skirtingų perspektyvų. Forumo metu buvo oficialiai pasveikinta Latvija kaip nauja IDS valstybė narė bei penki Europos Tarybos kultūros keliai, patvirtinti 2019 metais: „Europos pramoninio paveldo kelias“, „Geležinės uždangos kelias“, „Le Corbusier maršrutai: architektūriniai pasivaikščiojimai“, „Europos išsivadavimo kelias“ ir „Reformacijos kelias“.

Daugiau informacijos: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/sibiu-forum

 

10-asis patariamasis Europos kultūros kelių forumas vyks 2020 m. Chanijos mieste, Graikijoje

 

Daugiau informacijos:

Europos Tarybos Kultūros kelių svetainė.

Rezoliucija CM/Res(2010)53 ir IDS Statutas (lietuvių k.)

Rezoliucija CM/Res(2013)66 ir pataisytas IDS Statutas (lietuvių k.)

Rezoliucija CM/Res (2013)67 dėl ET kultūros kelių sertifikavimo ir kriterijų (lietuvių k.).

Rezoliucija CM/Res (2013)67 dėl ET kultūros kelių sertifikavimo ir kriterijų (anglų k.).

 

Praktinis vadovas "European Cultural Routes" (2013 m.), kurį parengė Austrijos Federalinė ekonomikos, šeimos ir jaunimo reikalų ministerija bei Federalinė Europos ir tarptautinių reikalų ministerija. Leidinyje pateikiama naudinga praktinė informacija apie Europos Tarybos Kultūros kelių programą ir prisijungimą prie šio tinklo, reikalingi susiję dokumentai.

 

Europos Tarybos parengto leidinio „Cultural Routes Management: from theory to practice" (2015 m.) II dalies vertimas lietuvių kalbą - „Kultūros keliai – nuo idėjos iki projekto" („Cultural Routes – from idea to project"). Tai kompetentingų autorių straipsnių rinkinys, kuriame pateikiama praktinė informacija apie kultūros kelių kūrimą ir administravimą.

Europos Tarybos parengtas informacinis lankstukas "Europos Tarybos kultūros keliai"

 

Europos Tarybos kultūros keliai Lietuvoje

 

 

2004 m. Lietuvoje buvo simboliškai pažymėtas Europos Tarybos patvirtintas kelias „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje": ant medinės Žiežmarių sinagogos buvo pritvirtinta simbolinė lentelė, žyminti to kelio pradžią. Tokiu būdu, Lietuva oficialiai dalyvauja šiame europiniame kelyje, nors kol kas dar nėra susikūrusi Lietuvos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" asociacija ir nėra parengto nuoseklaus maršruto, kuris galėtų įsilieti į europinį projektą ir tapti maršruto „Žydų kultūros kelias Europoje" dalimi. 2015 m. gruodžio 15 d. oficialiai įsteigta Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kurios tikslas - organizuoti Žydų kultūros kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvoje, parengti nuoseklų šio kultūros kelio maršrutą, kuris taptų „Žydų kultūros kelias Europoje" dalimi. Asociacijos steigėjai: Ukmergės, Kėdainių bei Joniškio rajono savivaldybės, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras bei Lietuvos muziejų asociacija.

Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Europoje minima Europos žydų kultūros diena, kuri yra sudėtinė Europos Tarybos remiamos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis. Tarptautiniu mastu šį projektą koordinuoja Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija (angl. European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage -(AEPJ), kuri kasmet pasiūlo Europos žydų kultūros dienos renginių temą.

Lietuvoje Žydų kultūros diena minima nuo 2005 metų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į ją supantį žydų kultūrinį palikimą: besidomintieji žydų kultūra kviečiami į parodas, koncertus, paskaitas ir kitus renginius, atskleidžiančius tų metų Žydų kultūros dienos temą. Lietuvoje šiuos renginius organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomenėmis, miestų I rajonų savivaldybėmis, muziejais, mokyklomis, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

 

Europos Žydų kultūros dienų temos:

2020 -  „Žydų kelionės“

2019 - „1999-2019: Europos Žydų kultūros dienų 20-metis“

2018 - „Pasakojimai“

2017 - „Diaspora ir paveldas. Štetlas“

2016 - „Žydų kalbos“

2015 - „Tiltai“

2014 - „Moteris Judaizme“

2013 - „Žydų paveldas ir gamta

2012 - „Žydų humoro dvasia“

2011 - „Pasitinkant ateitį“

2010 - „Menas ir Judaizmas“

2009 - „Šventės ir tradicijos“

2008 - „Muzika“

2007 - „ Liudijimai“

2006 - „Europos žydų paveldo maršrutai“

2005 – „Žydų kulinarinis paveldas“

2004 – „Judaizmas ir švietimas“

 

Daugiau informacijos apie Europos žydų kultūros dienas: https://www.jewisheritage.org/web/edjc/past-editions, Europos žydų kultūros dienos Lietuvoje

 

 

 

Šv. Jokūbo kelias

 

Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – tai istoriškai susiformavęs piligriminis kelias, besidriekiantis apie 800 km per pietų Europos šalis iki Ispanijos mieste Santjago de Kompostela (Santiago de Compostela) esančios Šv. Jokūbo katedros, kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. 1987 m. Europos Taryba paskelbė Šv. Jokūbo kelią ir jo atšakas visoje Europoje pirmuoju Europos kultūros keliu ir suteikė jam Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatą. 1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

 

Lietuvoje Šv. Jokūbo kelias – oficialiai Europos kultūros kelių instituto sertifikuotas kultūrinis kelias, jungiantis 11 šio šventojo vardu pavadintų bažnyčių ir dar kelias dešimtis kitų šventyklų bei vienuolynų, besidriekiantis per 40 savivaldybių teritorijas.

 

Šį kelią kuria ir koordinuoja Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija (įsteigta 2013 m.) ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija (įsteigta  2016 m.), kuri šiuo metu vienija 25 Lietuvos savivaldybes. Pagrindinė asociacijų veikla yra: konferencijų, viešų diskusijų, piligrimų žygių organizavimas, Šv. Jokūbo kelio maršrutų ženklinimas, informacijos sklaida ir kt. (daugiau informacijos: http://svjokubokelias.lt/).

 

2016 m. birželio 3 d. Portugalijoje vykusioje generalinėje asamblėjoje Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija buvo priimta į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją ir tapo jos visaverte nare, o jos prezidentas  Panevėžio miesto meras R. Račkauskas išrinktas Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos viceprezidentu.

 

Hanzos kelias

 

Hanzos kelias  įtrauktas įį ET Kultūros kelių programą 1991 metais. Dalyvaujančios šalys: Belgija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusijos Federacija.

 

Hanza (Hansa) – buvusi šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga, įkurta 1280 m. Liubeko mieste. XV a. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių. Hanzos miestai Dancigas, Karaliaučius, Ryga palaikė glaudžius ekonominius ryšius su Lietuva. Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo XV a. viduryje, kai 1445 m. Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. Šiuo metu Naujoji Hanzos miestų sąjunga vienija 175 miestus 15-je šalių. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1992 m. priklausantis šiai sąjungai.

 

Nuo 2007 m. Kaune kasmet rengiama Hanzos miestų sąjungos šventė -„Hanzos dienos“.

 

 

Europos kapinių kelias – tai unikalus kultūrinio turizmo projektas, kviečiantis susipažinti su turtingu garsiausių Europos kapinių paveldu, atspindinčiu miestų ir vietos bendruomenių socialinę, kultūrinę ir istorinę raidą. Šiuo keliu siekiama atgaivinti, išsaugoti ir puoselėti istoriniu ar meniniu požiūriu reikšmingiausias Europos kapines bei pavienius kapus, kaip svarbų žmonijos dvasinį ir kultūrinį palikimą.

 

Europos kapinių kelią įkūrė Garsiausių Europos kapinių asociacija ASCE (angl. Association of Significant Cemeteries in Europe) 2009 metais. 2010 metais Europos Taryba pripažino šį kelią Europos Tarybos kultūros keliu. Šiuo metu Europos kapinių kelias apjungia 59 kapines, esančias 45 miestuose 18-je šalių ir kasmet sulaukia apie 5 milijonus lankytojų.

 

Garsiausių Europos kapinių asociacija (toliau – ASCE) įkurta 2001 m. Bolonijos mieste, Italijoje. Tai tarptautinė organizacija, vienijanti valstybinio ir privataus sektorių atstovus, kuri rūpinasi istoriniu ar meniniu požiūriu reikšmingomis Europos kapinėmis, vykdo jų sklaidą, siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą vertingu kapinių paveldu, organizuoja mokslinius tyrimus šioje srityje. Šiuo metu ASCE apjungia 120 narių iš 100 miestų ir 22 šalių.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra ASCE narys ir dalyvauja asociacijos veikloje nuo pat jos susikūrimo. 2002 metais Vilniuje vyko ASCE narių suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama kapinių restauravimo klausimais. Departamentas dalyvavo leidžiant leidinį „Europos kapinės. Istorinis paveldas – branginamas ir restauruojamas", kuris išleistas 2004 m. penkiomis kalbomis – anglų, lietuvių, italų, slovėnų, švedų. Leidinyje, kuriame aprašytos 30-ties Europos miestų garsiausios kapinės, įtrauktos ir Vilniaus miesto Rasų, Antakalnio ir Bernardinų kapinės.

 

Kiekvienais metais birželio mėnesį Europoje minima Garsiausių Europos kapinių savaitė, kuri yra Europos kapinių kelio dalis. Kultūros paveldo departamentas taip pat pažymi šią savaitę, organizuodamas kapinių paveldui skirtus renginius Lietuvoje: organizuojamos ekskursijos į žymias Vilniaus kapines, rengiamos paskaitos, meninės programos. Deja, Lietuva kol kas nėra oficialiai prisijungusi prie Europos Tarybos kultūros kelio „Europos kapinių kelias"; tuo tikslu Lietuvoje turi būti sukurta asociacija, kuri parengtų reikiamus dokumentus dėl prisijungimo prie šio kultūros kelio.