Grafų Tiškevičių dvaras Kretingoje išgyvena tikrą renesansą. Kiek daugiau nei du dešimtmečius Tiškevičių dvare šeimininkauja Kretingos muziejus, kurio rūpesčiu ne tik restauruoti istoriniai dvaro pastatai, bet ir puoselėjamos grafų Tiškevičių tradicijos, rūpestingai tvarkomas parkas bei atkuriami vertingiausi jo elementai (struktūra, mažoji architektūra, želdiniai), po kruopelytę renkama Kretingos dvaro, miesto ir krašto istorija, organizuojamos tradicinės šventės, lankytojai kviečiami į pažintines ekskursijas ir į labai patrauklius edukacinius užsiėmimus. Visuomenėje populiarumą užsitarnavo visais metų laikais augmenija žavinti oranžerija – Žiemos sodas. Žiemos sode romantiškoje aplinkoje kavos puodeliu pasmaguriauti vilioja ypač poilsiautojų mėgstama kavinė „Pas grafą".

 

Sutelkus valstybės, savivaldybės biudžeto lėšas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą renovuoti trys paminkliniai dvaro pastatai: vandens malūnas, ratinė ir grafų Tiškevičių rūmai su Žiemos sodu. Muziejaus administracija ir paveldosaugininkai nekantriai laukia, kol pasibaigs teismų karuselė ir bus galima imtis prie rūmų prisišliejusio svetimkūnio griovimo darbų – tuomet atsivers tikrasis Tiškevičių rūmų grožis.

 

 

Restauruotuose grafų Tiškevičių rūmuose naujai įrengtos archeologijos „Kretingos krašto proistorė", numizmatikos, dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos, Žiemos sode atnaujinta botanikos ekspozicija „Nuo kaktusų kolekcijos iki bugenvilijos žiedų".

 

Renovuotame vandens malūne atidaryta etnografijos ekspozicija „Saulės ratu", Ratinėje įrengta etnografijos eksponatų saugykla.

 

Muziejaus darbuotojai rengia pažintines ekskursijas („Pažink savo gimtąjį miestą", „Vienuolynų kelias", „Atvertos Kretingos muziejaus lobių saugyklos"), dvare organizuojami įvairūs renginiai, klasikinės muzikos ir pučiamųjų orkestrų koncertai, floristikos darbų parodos. Čia taip pat vykdomos edukacinės programos („Kretingos dvaro savininkai", "Aš – būsimas archeologas", „Žiemos sodo augalai", „Laiko ratas", „Rudens gėrybės", „Gyvename šviesos ir užgimimo laukimu", „Pavasario ir vasaros džiaugsmai ir rūpesčiai", „Linelis rengia, linelis dengia, linelis vestuves kelia", „Budinam žemelę", „Pilietiškumas kasdienybėje"), švenčiamos kalendorinės šventės. Parke įkurta unikali skulptūrų ekspozicija „Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu".

 

Kas ketverius metus vyksta tradicine tapusi Kretingos dvaro šventė, kuri primena dar XIX a. čia veikusį pučiamųjų orkestrą – pučiamųjų orkestrų atliekamos melodijos skamba šventės metu.

 

Kretingos dvare vienas iš pastatų pritaikytas Amatų centrui. Čia pradėta įgyvendinti nauja edukacinė programa „Kretingos dvaro kepiniai". Pradedama įgyvendinti ir meninės meistrystės programa „Tradicinė lietuvių liaudies grafika – medžio raižiniai". 2013 m. rudenį pradėta edukacinė programa „Dvaro saldaininė", kai per valandą pagaminamas senovinis saldainis, jau sulaukė ypatingo populiarumo tarp vaikų, miesto svečių ir vestuvininkų. Edukaciniuose užsiėmimuose taip pat mokoma keramikos paslapčių – kaip lipdyti iš molio.

 

Muziejuje jau kone dešimtmetį vykdoma mokinių taip pat pamėgta programa „Žalioji Kretingos dvaro vaistinė", kurioje mokoma pažinti vaistinius augalus, patiems pasigaminti iš jų arbatų, išsivirti gilių kavos.

Į tvarkomą ūkvedžio namą ketina persikelti muziejaus administracija, tad dvaro rūmai atsilaisvins ekspozicijoms. Ūkvedžio namo rūsio patalpose planuojama įrengti Kretingos krašto istorijos ekspoziciją, o lauke – skulptūrinę ekspoziciją, skirtą žymiausiems šio krašto žmonėms.

 

 

Kretingos dvaro sodybos statiniai datuojami XVIII-XIX a. Apie 1816 m. įkurtas parkas. Kretingos dvaras įkurtas XVI a. ir priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. 1572 m. dvarą įsigijo Lietuvos didysis maršalka, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius. 1621 m. vedybų keliu Kretinga atiteko didikams Sapiegoms. 1754 m. Kretinga tapo kunigaikščių Masalskių nuosavybė. Vėliau dvaras atiteko Potockiams, Zubovams, Zubovų laikais įveistas angliškojo stiliaus parkas. 1874 m. dvarą varžytinėse nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891), kuris 1875 m. iš Lentvario į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Jis rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, įvedė elektrą, atnaujino parką. Parkas su sodu buvo pavadinti Vasaros sodu, kuris su vandens telkiniais, rūmais bei Žiemos sodu sudarė nuostabiausią kūrinį, po kurį galėjo vaikštinėti ir paprasti miestelėnai.

 

1893 m. dvaras atiteko Aleksandrui Tiškevičiui (1864-1945). Jis nuolatos puoselėjo parką, rekonstravo rūmus ir Žiemos sodą. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracija ir gamybinis centras. Vėliau čia veikė žemės ūkio technikumas ir aukštesnioji žemės ūkio mokykla.

 

Kretingos muziejus grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrė 1992 m., vienuolyną grąžinus broliams pranciškonams.

 

 

Lietuvos dvarai / dviejų tomų žinynas, 1-as tomas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. – V. 2009, p.107 – 110.