Masalskiai, Oginskiai, Žynevai – pagrindinės giminės, sukūrusios ir puoselėjusios Veisiejų dvarą. 2015 m. minėdami UNESCO paskelbtus Mykolo Kleopo Oginskio metus, kartu atsigręžiame į Oginskių giminės materialinį ir dvasinį paveldą, paliktą mūsų ir ateinančioms kartoms. Kultūros istorijos entuziastai telkia ir atskleidžia Oginskių paveldą Oginskių kultūros kelyje. Viena reikšmingiausių Oginskių kelio stotelių – Veisiejų dvaras ir miestelis Lazdijų r. Įdomios ir kitos istorinės paralelės. Veisiejų dvaro rūmų statytojo Mykolo Juozapo Masalskio ir Pranciškos Oginskaitės šeimoje gimė būsimasis Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, vėliau pastatydinęs prabangius Verkių dvaro rūmus Vilniuje. Klestėjimas ir nykimas lydėjo šiuos du dvarus: Verkių dvaro rūmai nuardyti XIX a. vid., o Veisiejų – XX a. trečiame dešimtmetyje (išliko tik vienas fligelis).

2014 m. sutvarkytame už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas Veisiejų dvaro vieninteliame išlikusiame fligelyje įsikūrė Veisiejų regioninio parko lankytojų centras ir parko direkcija. Lankytojus 2015-aisias metais pakvies šiuo metu baigiama rengti pagrindinė ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų", kurioje atspindima išskirtinė Lietuvos kontekste Veisiejų regioninio parko vertė. Tai, kad saugomoje teritorijoje tyvuliuoja 37 ežerai, nemaža retenybė.

Veisiejų dvarvietė įsikūrusi vaizdingame Ančios ežero pusiasalyje. Iš kažkada prašmatnaus dvaro išliko vienas fligelis – vieno aukšto mūrinis statinys.

Veisiejų dvaro užuomazgos siekia 1501 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Glinskiams. 1613 m. Veisiejų šeimininkais tapo Radvilos. 1733 m. dvarą nusipirko Teodoras Masalskis, vėliau dvarą valdė jo sūnūs Andrius ir Stanislovas.

Dvaro sodybą, kurios fragmentai išliko iki mūsų dienų, kūrė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Juozapas Masalskis, kuris buvo vedęs Prancišką Oginskaitę. Jų šeimoje gimė būsimasis Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. 1743 – 1745 metais Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis užbaigė U raidės formos reprezentacinius rūmus, pristatydamas du fligelius. Gyvenamoji – centrinė – rūmų dalis buvo pastatyta dar XVII a. pirmojoje pusėje.

Mykolui Juozapui Masalskiui mirus, Veisiejų dvarą valdė Oginskiai, vėliau – Žynievai.

1899 m. Veisiejų dvarą nusipirko Petras Gurskis ir Edmundas Muravskis.

Veisiejų dvaras apleistas sunyko po Pirmojo pasaulinio karo.

1923 m. Veisiejų dvaro sodyba buvo išparceliuota, o 1928 m. parduoti ir nugriauti rūmai.

XVIII a. įkurtas vienas seniausių parkų Lietuvoje. XIX a. kunigaikščiai Oginskiai parką pertvarkė į peizažinį, išpuoselėjo.

Veisiejų dvaro parke vyksta rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai bei kiti renginiai.

1998 m. Veisiejų dvaro parko pakraštyje pastatytas paminklas tarptautinės esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui (1859-1917), kuris gyvendamas Veisiejuose ir dirbdamas čia gydytoju, sukūrė esperanto kalbą. Paminklo autorius- skulpt. Julius Narušis.

Iki 2000 m. Veisiejų dvaro rūmų fligelyje veikė buvusio „Vilijos" siuvimo fabriko filialas.

 

 

 

 

Lietuvos dvarai. Dviejų tomų žinynas. I-as tomas, sudarytoja - Ingrida Semaškaitė. – V., 2009, p. 18.
Polonezų kelias. Lietuva, Baltarusija, Lenkija. Leidinio sudarytoja Danutė Mukienė. Vilnius- Rietavas, 2007, p. 88- 90.