Kultūros paveldo departamentas - Sugrįžtantys dvarai (31). Zyplių dvaras – profesionalių ir liaudies menininkų traukos vieta

Sugrįžtantys dvarai (31). Zyplių dvaras – profesionalių ir liaudies menininkų traukos vieta

„Zyplių dvaro (Šakių r.) erdvė suvokiama ne tik kaip istorinis paveldas, bet ir kaip reikšmingas šiandienos kultūrai objektas. Nepriklausomai nuo metų laiko, Zyplių dvare šurmuliuoja žmonės, vyksta įvairūs renginiai, rodantys dvaro gyvybingumą, jo kultūrinę reikšmę vietos bendruomenei, Suvalkijos (Sūduvos) kraštui ir visai Lietuvai. Nors dvaro rekonstrukcija dar nebaigta, tačiau jame vykdoma įvairiapusiška veikla yra puikus istorinio paveldo integravimo į šių dienų kultūrą pavyzdys“ Taip Zyplių dvaro istorinio palikimo ir intensyvaus šiandieninio kultūrinio bendruomeninio gyvenimo sintezę apibūdina dr. Asta Venskienė.

Zyplių dvaras vėl gyvas ir pasitinka lankytojus

Taikliausiai dabartinį Zyplių dvaro gyvenimą apibūdina ir įvertina dr. Venskienė Asta publikacijoje „Zyplių dvaras – (etno)kultūros sklaidos židinys“. Pasiremsime autorės tekstu:

“Šiandieninė kultūrinė veikla, Zyplių dvare aiškiai rodo kompleksinį, integralųjį požiūrį į dvarų ir valstietiškąją kultūrą. Šiuo metu Zyplių dvaras yra tiek profesionalių, tiek liaudies menininkų traukos vieta. Jame vykstantys renginiai pasitarnauja mažinant priešpriešas tarp profesionalaus meno ir tautodailės. Čia populiarinamas liaudies menas bei etnokultūrinės tradicijos, gaivinami atskiri liaudies meno žanrai, vykdoma edukacinė veikla, socialiniai projektai, vis dažniau apsilanko ir savo kūrybą pristato profesionalūs menininkai (vyksta Pažaislio festivalio koncertai, kameriniai spektakliai, barokinės muzikos koncertai).

Išlikę pastatai sumaniai pritaikyti Zanavykų krašto tradicijų, amatų, liaudies meno puoselėjimo ir populiarinimo reikmėms. Restauruotose dvaro arklidėse įkurta dailės galerija. Joje rengiamos ilgalaikės ekspozicijos, žanrinės ir personalinės parodos. Lankytojai turi progą susipažinti su Suvalkijos (Sūduvos) bei visos Lietuvos liaudies menu. Galerijoje eksponuojami Zyplių dvare vykstančių plenerų metu sukurti darbai. Zyplių dvaro galerijoje eksponuojami ir profesionalių menininkų darbai. Šiuo metu tai gana retas reiškinys, kai po vienu stogu darniai sugyvena profesionalusis menas ir tautodailė.

Jaukioje Zyplių dvaro aplinkoje vyksta tautodailininkų plenerai – stovyklos. Organizuojami atskiri plenerai pagal tautodailės žanrus (keramikams, kalviams, dailininkams ir kt.) ir bendri – sukviečiant įvairių žanrų liaudies menininkus (tapytojus, medžio drožėjus, akmens skulptorius, kalvius, keramikus, vytelių pynėjus, tekstilininkus ir kt.).

Tradicinio kūrybinio plenero – stovyklos „Zyplių žiogai“ metu sukurti tautodailininkų darbai puošia įvairias dvaro erdves bei kasmet papildo Lukšių miestelio skulptūrų parką.

Dvaro ūkiniuose pastatuose įrengtos keramikos, metalo ir akmens apdirbimo dirbtuvės pagerino plenerų dalyvių darbo sąlygas bei sukūrė palankią terpę plėtoti edukacinę, švietėjišką etnokultūrinę veiklą.

Zyplių dvaro rūmai duris lankytojams atvėrė 2012 m. rugsėjo 22 d.

Šiuo metu dvare įsikūrusi aktyvi Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“. Zyplių dvare taip pat vyksta valstybinių švenčių minėjimai, susitikimai su kūrėjais, filmų peržiūros, Europos paveldo dienų renginiai, tradicinės kalendorinės šventės, įvairios stovyklos.

2014 m. į sutvarkytą Zyplių dvaro vežiminės pastatą perkeltas Zanavykų muziejus. Zanavykų muziejuje nuolat rengiami ir įgyvendinami tradiciniai edukaciniai užsiėmimai orientuoti į zanavykišką kultūrą, buitį, amatus ir skirti įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms. Užsiėmimuose dalyviai aktyviai ugdo vaizduotę, kūrybinius gebėjimus, socialinius įgūdžius ir pažįsta zanavykų krašto kultūrą ir istoriją. Edukaciniai užsiėmimai praktinio pobūdžio, pritaikyti skirtingo amžiaus lankytojams.

Zanavykų muziejaus lankytojai kviečiami išbandyti naujas bei tradicines kultūrinės edukacijos kryptis muziejuje - polimerinio molio techniką, žvakių liejimą ir popieriaus gamybą.

Muziejus pirmasis regione turi tikslą pristatyti netradicinę edukaciją krašto istorijos ir kultūros pažinimui. Polimerinio molio užsiėmimai - tai naujas dalykas tiek Šakių rajone, tiek visoje Lietuvoje.

Muziejaus darbuotojai siūlo edukacinio užsiėmimo metu susipažinti su popieriaus istorija nuo ištakų iki šių dienų, trumpam tapti amatininku ir išbandyti ypatingą metodą unikaliam popieriaus lakštui pasigaminti.

Edukacinių užsiėmimų metu taip pat galima išmokti žvakių liejimo. Moksleiviai praktiškai ir teoriškai susipažįsta su kraičio skrynios istorija, reikšme, paskirtimi, lavina dėmesį, atmintį, piešimo įgūdžius. Vaikams ir suaugusiems siūlomi kalendorinių švenčių edukaciniai užsiėmimai. Norintys susipažinti su lininkystės istorija kviečiami į Lino kelio užsiėmimus.

Truputis Zyplių dvaro ir parko istorijos

Iki mūsų dienų išlikusi dvaro sodyba susiformavo XIX a. vid. – XX a. pr. Reprezentacinis sektorius susiformavo XIX a. vid. Jį sudaro rūmai, dvi oficinos ir virtuvė. Žaliuoja mišraus tipo parkas, tai vienas didžiausių parkų Lietuvoje.

XIX a. pr. Lukšių miestelis ir Zyplių dvaras priklausė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui, paskutinio Lenkijos ir Lietuvos karaliaus brolio sūnui, aktyviai dalyvavusiam Napoleono Bonaparto karuose. Šias žemes jis gavo už karinius nuopelnus, kaip ir Prancūzijos imperijos maršalo laipsnį. 1813 m. jam žuvus, turtai atiteko seseriai Teresei Tiškevičienei. Tačiau T.Tiškevičienė gyveno Paryžiuje ir paveldėtose valdose nesilankė. Teresė Tiškevičienė Zyplių valdas pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui.

Jonas Bartkovskis gaudavęs pelno iš prekybos mediena, buvo gana dosnus. Kunigas ir rašytojas Antanas Tatarė įkalbino dvarininką skirti lėšų ir įsteigti pradinę mokyklą. 1864 – 1866 m. šioje mokykloje mokėsi Jonas Basanavičius.

Jonui Bartkovskiui mirus, dvaras atiteko podukrai Joanai Volfersaitei-Kučinskienei, kuri dvare negyveno ir į dvarą buvo atvykusi tik du kartus (statant ir šventinant bažnyčią). Vėliau Zypliai atiteko Liudvikai Ostrovskienei, Naujuosius Zyplius pardavusiai grafui Tomui Potockiui.

Zyplių dvarą 1891 – 1901 m. iš pagrindų pertvarkė grafas Tomas Potockis (1860 – 1912).Vienaaukščiams rūmams pristatė dviaukščius korpusus, sukūrė vakarinę parko dalį, jį išplėtė. Parke buvo įrengtos alėjos, įkurta oranžerija, fazanų voljeras, žydėjo gėlynai, tryško fontanai, buvo iškasti tvenkiniai. Po XIX a. pab. Įvykusio gaisro vietoje medinių pastatų atstatyti nauji ūkiniai mūriniai pastatai.

Grafas stengėsi dalyvauti valsčiaus gyvenime, padėti žmonėms. Suorganizavo ūkininkų ratelį, priklausė „Žiburio“ ir „Žagarės“ draugijoms, rėmė prieglaudos namus, padėjo rengti lietuviškus vakarus. Išmoko lietuvių kalbą, skaitė „Šaltinį“. Tokių pat pažiūrų buvo ir jo šeima. 1907 m. Zyplių dvare prie pirmojo lietuviško vakaro surengimo prisidėjo grafienė Potockienė, buvo vaidinama komedija „Vaito piršlybos“. Dainavo choras, buvo skaitomos Maironio eilės, vyko šokiai ir žaidimai. Grafo dėka Vincas Grybas (1890 – 1941) – vienas žymiausių XX a. skulptorių pasirinko menininko kelią: T.Potockis jį išsiuntė į Varšuvą pas gimines, kur Vincas Grybas mokėsi gimnazijoje, įstojo į dailės mokyklą.

1912 m. grafui staiga mirus, Zyplių dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo valdė jo žmona.

1919 m. iš Seinų į Zyplių dvarą buvo perkelta kunigų seminarija, kurią iškėlus į Gižus, čia atidaryta dvimetė žemės ūkio mokykla.

Antrojo pasaulinio karo metu Zypliuose veikė ligoninė, vėliau – kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas.